Vertinimo rezultatai

Mokymo įstaigos paieška:

Kauno kolegija

Informacija atnaujinta 2015 m. Sausis 16 d.

Apie mokymo įstaigą

Kauno kolegija yra valstybinė aukštoji mokykla, įsteigta 2000 m., sujungus Kauno technologijos ir Kauno ekonomikos aukštesniąsias mokyklas. 2005 m. Kolegija akredituota kaip aukštoji neuniversitetinė mokykla.

KK vykdomos 49 pirmosios pakopos (profesinio bakalauro laipsnį suteikiančios) studijų programos.

Keturiuose KK fakultetuose mokosi 7245 studentai – Vadybos ir ekonomikos (2268), Technologijų ir kraštotvarkos (2283), Medicinos (1668), J. Vienožinskio menų (465) ir dviejuose regioniniuose padaliniuose – Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centre (293) ir Tauragės skyriuje (156).

KK dirba 729 žmonės, iš jų 546 dirba visą darbo dieną (150 administracijos ir pagalbinių darbuotojų bei 396 akademiniai darbuotojai).

Vizija – moderni, socialiai atsakinga, versli, tarptautinį pripažinimą pasiekusi aukštojo mokslo institucija, puoselėjanti šalies tautinę kultūrą ir tradicijas.

Misija – vykdyti kokybiškas aukštojo mokslo studijas, orientuotas į praktinę veiklą, besimokančiojo ir visuomenės poreikius; plėtoti mokslo ir meno taikomąją veiklą.

Ekspertų grupė

Ekspertų grupė, sudaryta iš 7 asmenų, dalyvavo vizite aukštojoje mokykloje 2014 m. balandžio 1 – 3 d.

 

Prof. dr. Jethro Newton, grupės vadovas, Česterio universiteto Akademinės kokybės ir tobulinimo fakulteto dekanas, Jungtinės Karalystės kokybės užtikrinimo agentūros ekspertas, Jungtinė Karalystė

Prof. dr. Tara Ryan, grupės sekretorė, Menų, dizaino ir technologijų instituto švietimo partnerysčių ir studentų paramos skyriaus vadovė, Airija

Søren Vang Rasmussen, Kopenhagos kolegijos profesorius, buvęs Pietų Danijos kolegijos rektorius, Danijos taikomųjų mokslų universitetų rektorių konferencijos narys, Danija

Dr. Fredy Sidler, Šveicarijos kokybės užtikrinimo agentūros narys, taikomųjų mokslų universitetų mokslo patariančiosios tarybos narys, buvęs Šveicarijos taikomųjų mokslų universitetų rektorių konferencijos prezidentas ir generalinis sekretorius, Šveicarija

Merle Varik, Tartu Sveikatos priežiūros kolegijos  prorektorė plėtrai, akademinės tarybos narė, mokslo tarybos pirmininkė, Estija

Stasys Švagždys, Lengvųjų automobilių pardavimų vadovas, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos padalinys, Lietuva

Simonas Valionis, studentų atstovas, Vilniaus verslo kolegijos II kurso studentas, Lietuva

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Kauno kolegijos veikla įvertinta teigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į:

- Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Kauno kolegijos realiuosius išteklius įvertinti teigiamai (MOSTA sprendimas).

- Tarptautinės ekspertų grupės siūlymą Kauno kolegijos veiklą įvertinti teigiamai (Vertinimo išvados).

 

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. SV6-45 Kauno kolegija akredituota 6 metams.

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis Įvertinimas
Strateginis valdymas Teigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla Teigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas
MOSTA sprendimas Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

  • Visas personalas, katedros ir fakultetai vienodai taiko savianalizės, kuri naudojama tobulinimo tikslais, procesą.
  • Atviros konsultavimo procedūros, taikomos planuojant ir peržiūrint.
  • Kompetencijų ugdymo centro įsteigimas, jo sąveika su Žmogiškųjų išteklių skyriumi ir jo naudojimasis savianalizės suvestinėmis.
  • Visiems studentams suteiktos puikios praktikos ir praktinio darbo (įmonėje), susijusio su jų studijuojamomis programomis, galimybės.
  • Trišalių susitarimų dėl studentų praktikos sistema yra gerosios praktikos pavyzdys ir dėmesio Kolegijos absolventų įsidarbinamumui įrodymas.
  • Socialinių partnerių dalyvavimas baigiamųjų darbų vertinimo grupėse.
  • Kiekybinių rodiklių naudojimas metinės stebėsenos tikslais, kaip nurodyta spalvotoje lentelėje, atspindinčioje programų būklę studentų skaičiaus, judumo statistikos, mokslo veiklos produkcijos, absolventų skaičiaus atžvilgiu, kai metiniai pokyčiai yra pažymėti skirtingomis spalvomis.
  • Bendradarbiavimo su išorės socialiniais dalininkais apimtis ir gilumas, įskaitant plačių mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir profesinio tobulinimo galimybių užtikrinimą.
  • Vidinė trumpųjų mokymosi visą gyvenimą programų akreditacija, kad ateityje būtų lengviau pripažinti ankstesnį mokymąsi.
  • Kolegijos strateginės pastangos siekiant prisidėti prie regiono vietovių tvarumo ir gerų santykių su socialiniais partneriais puoselėjimas.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

Strateginis valdymas

  • Parodyti savo gebėjimą ir pasiryžimą rinktis prioritetus ir priimti griežtus sprendimus, susijusius su 2020 m. strateginiu planu.
  • Atlikti patobulinimus Kokybės informavimo sistemoje.
  • KK kokybės vadovas ir principai, kuriais jis pagrįstas, turi apimti svarbiausius pagrindinio teksto priedų aspektus.
  • Į Kokybės vadovą įtraukti skyrių, kuriame būtų apibūdintos tinkamos procedūros ir norminiai jungtinių studijų programų rengimo reikalavimai.
  • Užtikrinti, kad atsakymai į studentų apklausose iškeltus klausimus būtų sistemingesni, bei įdiegti mechanizmą, užtikrinantį, kad įvairiais lygiais taikyti veiksmai būtų paaiškinti studentams ir paskelbti.

Studijos ir mokymasis visą gyvenimą

  • Imtis veiksmų, kurie užtikrintų, kad visos darbuotojų grupės pasinaudotų Kolegijos Kompetencijų ugdymo centro teikiama galimybe pagerinti užsienio kalbų įgūdžius.
  • Didinti Kompetencijų ugdymo centro vaidmenį ir išplėsti jo funkcijas, įtraukiant mokymosi bei mokymo stiprinimą ir praplečiant institucijos supratimą apie įvairius į studentus orientuotų studijų aspektus.
  • Įsteigti vieną pagrindinį paramos studentams centrą, kuris, remiantis „vieno langelio“ principu, būtų atsakingas už visus pagrindinius pagalbos studentams teikimo klausimus.
  • Spręsti studentų nubyrėjimo problemą. Tam reikėtų įtraukti pirmakursiams vienerius metus taikomą susipažinimo programą, glaudesnių ryšių su vietos mokyklomis formavimą.
  • Studijų sričių komitetai turėtų patarti dėl galimybės racionalizuoti studijų programų skaičių ir rūšis, kad šių programų būtų mažiau, bet jos būtų bendresnio pobūdžio.
  • Didinti darbuotojų ir studentų atvykstamąjį bei išvykstamąjį judumą Europoje.
  • Atsižvelgiant į Kolegijos siekius ir ketinimus rengti jungtinių studijų programas, įdiegti procedūras, užtikrinančias, jog ankstyvajame etape būtų atlikta visų tarptautinių susitarimų rizikos vertinimas ir išsamaus patikrinimo analizė.
  • Rengiant diplomų priedėlius įtraukti į juos informaciją apie kvalifikacijų pripažinimą atitinkamose jurisdikcijose.

Mokslo ir (ar) meno veikla

  • Vartoti tikslesnį „mokslo taikomosios veiklos“ apibrėžimą, aiškiai atskiriant mokslo taikomąją veiklą ir mokymosi visą gyvenimą arba nuolatinio profesinio tobulinimosi (NPT) veiklą.
  • Sustiprinti mokslo taikomosios, konsultavimo ir žinių perdavimo veiklos sritis pasinaudojant išoriniais (užsienio) fundamentaliaisiais moksliniais tyrimais.
  • Siekti mokymo ir mokslo taikomosios veiklos pusiausvyros, taip pat, kad Kolegija nepamirštų savo, kaip mokymo institucijos, stipriųjų pusių.
  • Parengti mokslo politiką, kurioje būtų aiškiai nustatyti prioritetai, siekiant pritraukti daugiau užsakomųjų tyrimų, taip pat sustiprinti Kolegijos mokslo taikomųjų tyrimų pajėgumus.
  • Apsvarstyti, ar vertėtų sukurti „pradinį fondą“, siekiant paskatinti pasirinktų mokslo taikomosios veiklos stipriųjų pusių augimą ir tvarumą.
  • Užmegzti daugiau tarptautinių partnerysčių Europos mokslinių tyrimų erdvėje (ERA).

Poveikis regionų ir visos šalies raidai

  • Kuo skubiau įgyvendinti 2005 m. institucinio vertinimo rekomendacijas dėl centralizuotai administruojamų absolventų ir darbdavių apklausų paskirstymo ir analizavimo.

 

Aukštosios mokyklos veiklos gerinimo planą galima rasti čia: veiklos gerinimo planas.

Atgal