Vertinimo rezultatai

Mokymo įstaigos paieška:

Lietuvos verslo kolegija

Informacija atnaujinta 2015 m. Sausis 16 d.

Apie mokymo įstaigą

Lietuvos verslo kolegija (LVK) buvo įsteigta 2001 metais, vietoj anksčiau buvusios Sekretorių referentų aukštesniosios mokyklos. 2009 metais kolegija buvo reorganizuota ir sujungta su Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegija.

LVK siūlo devynias studijų programas, kurios, yra vykdomos Klaipėdos ir Šiauliuose. 2011 m. duomenimis, kolegijoje mokėsi 837 studentai, dirbo 133 dėstytojai (iš jų 43 - dirbantys pilnu etatu) ir 22 administracijos darbuotojai.

LVK vizija – moderni aukštoji mokykla, siekianti būti atvira visuomenei, besiintegruojanti į Lietuvos ir Europos švietimo sistemą, savo veiklą orientuojanti į Klaipėdos ir Šiaulių krašto poreikius, operatyviai ir lanksčiai reaguojanti į darbo rinkos pokyčius ir siekianti tenkinti visuomenės poreikius.

LVK misija – rengti kvalifikuotus specialistus su aukštuoju išsilavinimu, suteikiant profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, gebančius socializuotis kintančiomis sąlygomis įvairiose visuomenės veiklos srityse, sudarant sąlygas tęstiniam mokymuisi, organizuojant kvalifikacijos kėlimą, atliekant regiono plėtrai reikalingus mokslo taikomuosius tyrimus.

Ekspertų grupė

Ekspertų grupė sudaryta iš 6 asmenų dalyvavo vizite vertinamojoje aukštojoje mokykloje 2012 m. spalio 9-11 d.

 

Prof. dr. Johann Schneider, grupės vadovas, aukštojo mokslo politikos ekspertas, buvęs Frankfurto prie Maino taikomųjų mokslų universiteto rektorius, Vokietija

Gregory Clark, grupės sekretorius, Salfordo universiteto atsakingas sekretorius, Airija

Dr. Tiit Roosmaa, Informacinių technologijų kolegijos direktorius, Estija

Prof. Jozsef Temesi, Budapešto Corvinus universiteto tarptautinio aukštojo mokslo studijų centro direktorius, Vengrija

Stasys Švagždys, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo konsultantas, Lietuva

Natalija Mušinskaja, studentė, Vilniaus kolegijos studentų atstovybės narė, Lietuva

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Lietuvos verslo kolegijos veikla įvertinta teigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į:

- Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras 2012 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Lietuvos verslo kolegijos realiuosius išteklius įvertinti teigiamai (MOSTA sprendimas).

- Tarptautinės ekspertų grupės siūlymą Lietuvos verslo kolegijos veiklą įvertinti teigiamai (Vertinimo išvados).

 

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. SV6-5 Lietuvos verslo kolegija akredituota 6 metams.

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis Įvertinimas
Strateginis valdymas Teigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla Teigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas
MOSTA sprendimas Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

  • LVK strateginis planas atitinka tokiems procesams keliamus nacionalinius reikalavimus, cituojami valstybinio planavimo ir norminių dokumentų šaltiniai, atlikta stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė, užsakyti su strateginiu planavimu susiję tyrimai trijose nepriklausomose konsultacinėse bendrovėse;
  • Brandūs ir abipusiai santykiai su LVK ilgalaikiais strateginiais partneriais, įskaitant Klaipėdos prekybos rūmus ir Klaipėdos miesto savivaldybę, kai abu partneriai turi naudos iš kito partnerio veiklos. Puikus tokių santykių pavyzdys yra iš Klaipėdos miesto VLVK įsigytos naujos patalpos;             
  • Teigiamai vertinamas specializuotas praktinio mokymo centras, kuris leidžia imituoti praktiką;
  • Prestižinis kolegijos periodinis leidinys – mokslinis žurnalas „Vadyba“, turintis  tarptautinę redaktorių kolegiją ir  įtrauktas į kai kurių tarptautinių duomenų bazių rodykles;
  • Specialistų, dirbančių kolegijos socialinių ir verslo partnerių organizacijose, kuriose studentai atliko praktiką ir rašė baigiamuosius darbus, dalyvavimas vertinant baigiamuosius darbus.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

  • Susisteminti ir strateginiame plane pareikšti savo nuomonę apie rinkos dalį, pelningumą ir investicijų efektyvumą. Atsižvelgiant į augančią konkurenciją, mažėjantį studentų  paraiškų studijuoti skaičių ir demografinį nuosmūkį strateginis planas turi būti grindžiamas tikrais finansiniais duomenimis.  Įgyvendinant naujas iniciatyvas ir veiklas reikėtų parengti kiekvienos verslo idėjos planą ir atlikti sąnaudų ir naudos analizę;
  • Strateginiame plane pateikti aiškesnę žmogiškųjų išteklių politiką ir nurodyti, kiek ir kokių darbuotojų kolegijai reikia, kiek kainuos įvairios LVK siūlomos strateginės iniciatyvos ir kokie pokyčiai personalo srityje yra reikalingi;
  • Susisteminti savo strateginio plano nuolatinę tvarumo analizę, kuri leistų LVK įvertinti ne tik sėkmės veiksnius, bet ir galimai nepalankių išorės ir vidaus veiksnių blogiausio atvejo scenarijus, dėl kurių strateginius tikslus gali pavykti įgyvendinti tik iš dalies;
  • Bendrame strateginiame plane parengti institucinio lygmens poveikio regiono ir šalies plėtrai matavimo priemones. Tokios priemonės sudarytų galimybę: palyginti veiklos rezultatus, pritraukti daugiau studentų, paskatinti išorės partnerius ir kitus socialinius dalininkus būti aktyvesniais bei viešinti VLVK pasiekimus; 
  • Ieškoti galimybių integruoti akademinę ir administracinę paramą,  teikiamą taikomuosius tyrimus vykdantiems darbuotojams ir  siekti,  kad tokios paramos teikimo tvarka būtų aiškesnė ir darbuotojai galėtų geriau ja pasinaudoti;
  • Plėtojant mokslo taikomuosius tyrimus LVK turėtų neapsiriboti minimaliais šalies teisės aktuose numatytais reikalavimais ir taikyti platesnę ir daugiau pasitenkinimo teikiančią skatinimo sistemą (pavyzdžiui, atsižvelgti, ar jie atitinka institucijos prioritetus ir į rezultatų kokybės įvertinimą), siekiant motyvuoti akademinį personalą aktyviau dalyvauti taikomuosiuose tyrimuose;
  • Siekiant plėtoti mokslo taikomuosius tyrimus  rekomenduojama įpareigoti akademinį personalą skelbti daugiau leidinių anglų kalba ir dažniau dalyvauti tarptautinėse mokslo konferencijose;
  • Siekiant didesnio poveikio bendradarbiaujant su akademiniais, socialiniais ir verslo partneriais, rekomenduojama nustatyti tikslus, kurie padėtų  pritraukti daugiau verslo ir socialinių partnerių, finansuojančių mokslo tiriamąją veiklą, geriau prisitaikant prie realių regiono mokslo tiriamosios veiklos poreikių Reikėtų labiau atsižvelgti į potencialių finansinių rėmėjų poreikius, o ne į tai, ką kolegija gali pateikti mokslo tiriamosios veiklos srityje.
  • Nustatyti tikslus, kurie padėtų įvertinti didesnio akademinio personalo ir studentų skaičiaus įtraukimą į mokslo tiriamąją veiklą, įskaitant tarptautinius mokslo taikomuosius tyrimus, siekiant paskelbti daugiau bendrų publikacijų apie mokslo taikomųjų tyrimų rezultatus žurnale „Vadyba“ ar kitur.

 

Aukštosios mokyklos veiklos gerinimo planą galima rasti čia: veiklos gerinimo planas.

VLVK_ENG.pdf Parsisiųsk
Atgal