Vertinimo rezultatai

Mokymo įstaigos paieška:

Mykolo Romerio universitetas

Informacija atnaujinta 2015 m. Sausis 16 d.

Apie mokymo įstaigą

2004 m. įsteigtas Mykolo Romerio universitetas yra palyginti jaunas valstybinis universitetas.

MRU šiuo metu studijuoja 17000 studentų, tarp kurių 140 yra užsieniečiai. MRU dirba 800 dėstytojų bei tyrėjų (iš kurių 665 yra dėstytojai (2012/2013 m. m.) ir 390 administracijos ir kitų pagalbinių darbuotojų).

MRU siūlo socialinių mokslų, skaitmeninių technologijų ir humanitarinių mokslų sričių programas. MRU vykdo 113 studijų programų, iš jų 31 bakalauro, 76 magistro ir 6 doktorantūros.

Vizija – inovatyvus, modernus pasaulinio universitetinio judėjimo dalyvis, padedantis išaugti pasaulinio lygio profesionalams, pilietiškai atsakingoms asmenybėms, puoselėjančioms bendražmogiškąsias, akademines, verslo ir kultūros vertybes.

Misija – remiantis pasaulio, Europos ir Lietuvos universitetų tradicijomis, vadovaujantis demokratijos principais ir gerbiant žmogiškąsias vertybes, mokslinti visuomenę, kaupti ir puoselėti intelektinį potencialą, ugdyti lyderius, gebančius kurti ir diegti inovacijas, lemiančias visokeriopą mokslo, kultūros ir technologijų pažangą, skleisti žinias bei inovacijas.

Ekspertų grupė

Ekspertų grupė, sudaryta iš 7 asmenų, dalyvavo vizite aukštojoje mokykloje 2014 m. kovo 25 – 27 d.

 

Prof. dr. Jurgen Kohler, grupės vadovas, Europos universitetų asociacijos institucinio vertinimo programos ekspertas, Vokietija

Dr. Anca Greere, grupės sekretorė, Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūros direktoriaus padėjėja, Babes - Bolyai universiteto Šiuolaikinių taikomųjų kalbų katedros docentė, Jungtinė Karalystė, Rumunija

Prof. dr. Kari Jouko Raiha, Tamperės universiteto kompiuterių mokslo profesorius, Suomija

Dr. Attila Pausits, Dunojaus Kremso universiteto Švietimo vadybos ir aukštojo mokslo plėtros centro vedėjas, Serbijos aukštojo mokslo akreditavimo agentūros ekspertas, Austrija

Prof. dr. Julio Pedrosa de Jesus, Europos universitetų asociacijos institucinio vertinimo programos ekspertas, buvęs Naujojo Aveiro universiteto rektorius, Portugalijos rektorių tarybos prezidentas, Portugalija

Dr. Aleksandras Abišala, vyresnysis konsultatas tarptautiniuose konsultaciniuose projektuose, LR Vyriausybės darbo grupių konsultacinės firmos „A. Abišala ir partneriai“ direktorius, Lietuva

Mikus Dubickis, studentų atstovas, Rygos technikos universiteto magistro programos Vadyba ir verslo administravimas studentas, Latvijos studentų sąjungos prezidentas, Latvija

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Mykolo Romerio universiteto veikla įvertinta teigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į:

- Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Mykolo Romerio universiteto realiuosius išteklius įvertinti teigiamai (MOSTA sprendimas).

- Tarptautinės ekspertų grupės siūlymą Mykolo Romerio universiteto veiklą įvertinti teigiamai (Vertinimo išvados).

 

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. SV6-48 Mykolo Romerio universitetas akredituotas 6 metams.

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis Įvertinimas
Strateginis valdymas Teigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla Teigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas
MOSTA sprendimas Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

  • Pasiryžimas teikti paramą plačiajai visuomenei.
  • Rektoriaus komandos profesionalumas ir veiklos efektyvumas, ypač komandos kompetencija, analizės aiškumas, pasiryžimas ir į ateitį orientuotas požiūris.
  • Išugdyta organizacinė kultūra, atvira kaitai, sukurta  lanksti ir kolegialioms diskusijoms bei konsultacijoms su studentais ir socialiniais partneriais atvira aplinka.
  • Įgyvendintos priemonės negalią turintiems studentams, įskaitant kurčiuosius ir turinčius klausos sutrikimų;
  • Bendradarbiavimas su studentais ir socialiniais partneriais, kurie dalyvauja priimant visus sprendimus.
  • Į studentus orientuota studijų samprata su kontaktinėmis valandomis nedidelėse studentų grupėse.
  • Universiteto strategija siekti tarpdalykiškumo, ypač vykdant mokslo tiriamąja veiklą.
  • Pažangus požiūris į tarptautiškumą ir universiteto viziją užimti atitinkamą vietą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje.
  • Parengta ankstesnio mokymosi rezultatų pripažinimo tvarka, palaikant mokymosi visą gyvenimą koncepciją.
  • Mokslininkams ir pedagoginiam personalui taikoma pasiekimų pripažinimo ir motyvacijos, darbo užmokesčio tvarka.
  • Mokslininkams teikiama parama, rengiant ES finansavimo reikalavimus atitinkančias paraiškas mokslo tiriamųjų darbų konkursams.
  • Aktyvus bendradarbiavimas su išorės socialiniais dalininkais.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

  • Peržiūrėti strateginio plano ir SSGG analizės pagrindu apibrėžtas veiksmų kryptis ir nustatyti efektyvaus tokių veiksmų krypčių įgyvendinimo būdus.
  • Siekti mažinti dėl decentralizacijos kylančias rizikas institucijoje.
  • Siekti tinkamos pusiausvyros tarp atsirandančių galimybių paieškos ir iniciatyvesnio,  strategija grindžiamo  požiūrio, apibrėžiant pagrindines vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu numatomas vykdyti veiklos kryptis. 
  • Institucines strategijas paversti darbuotojų ir infrastruktūros formavimo priemone, įgyvendinant nuoseklų vidutinio ir ilgo laikotarpio planavimą, ir neleisti trumpalaikėms išorinio finansavimo galimybėms daryti pernelyg didelę įtaką bendrai institucijos plėtros krypčiai.
  • Pagrindines veiklos sritis (mokymo, mokslo tiriamosios veiklos ir trečiosios misijos) apibrėžti vadovaujantis savo strateginėmis nuostatomis ir šias sritis integruoti į strategines veiklos kryptis, o jų plėtrą užtikrinti skiriant pakankamą finansavimą ir sudarant tinkamus išteklių valdymo planus.
  • Geriau integruoti kokybės užtikrinimo mechanizmus į nuoseklią kokybės užtikrinimo ir gerinimo sampratą.
  • Apsvarstyti sistemingesnės ir platesnės mokymo kokybės gerinimo sistemos kūrimą.
  • Apsvarstyti ištęstinių ar nuotolinių studijų būdu besimokančių studentų atstovavimą sprendimus priimančiose struktūrose. 
  • Įdiegti labiau strategišką požiūrį į programų kūrimą ir valdymą.
  • Tobulinti praktikos planavimą ir stebėseną.
  • Įvertinti numatomų studijų rezultatų išsamumą ir pagrindinius akcentus, atsižvelgiant į universiteto misiją ir mokymo tikslus.
  • Užtikrinti, kad kiekvieno studentų vertinimo metu, ypač jeigu tai žodinis vertinimas, dalyvautų vertintojų komisija.
  • Paaiškinti vertinimo rezultatus labiau susisteminta ir išsamesne forma, ypač kai vertinimas yra raštu ir susideda iš kelių dalių.
  • Viešai paskelbti studijų programų kokybės užtikrinimo procedūras, didinti darbuotojų ir studentų informuotumą apie kokybės užtikrinimą jiems aktualiais klausimais.
  • Išsamiai analizuoti studentų apklausų rezultatus, juos aptarti visuose kokybės užtikrinimo struktūros lygmenyse. Grįžtamojo ryšio ciklas turi būti užbaigtas nuosekliai ir tvariai.
  • Daugiau dėmesio skirti kokybinei tokių duomenų analizei (nepamirštant ir kiekybinių rodiklių), o analizės rezultatus panaudoti informuojant apie studijų programų vystymąsi bei mokslo tiriamosios veiklos kryptis.
  • Studentų karjeros stebėsenos programą papildyti kokybiniu tiek absolventų, tiek darbdavių nuomonės tyrimu.
  • Labiau remti tarptautiškumo aspekto plėtojimą ir įdiegti formalias priemones užsienio studentų atstovavimui užtikrinti.
  • Aiškiau apibrėžti mokymosi visą gyvenimą sąvoką ir nuosekliau ją vartoti.
  • Konsoliduoti mokymosi visą gyvenimą veiklas į struktūrą, kuri galėtų būti centralizuotai valdoma bei pristatoma rinkai, bet išlaikytų veiklos plėtrai bei įgyvendinimui reikalingą decentralizuotą veikimo pobūdį.
  • Užtikrinti, kad studijų procesas būtų labiau pritaikytas studentams ir kad būtų galima lanksčiau reaguoti į mokymosi visą gyvenimą programų studentų poreikius atsižvelgiant į konkrečius iššūkius, su kuriais tokie studentai susiduria.
  • Tikslingiau vykdyti mokslo tiriamąją veiklą, ją derinti su strateginiais institucijos tikslais.
  • Gerai apsvarstyti, ar žengimas į naujas sritis nesudarys pernelyg didelės esamų pajėgumų apkrovos. Tai gali susilpninti sukurtą stiprią tradicinių sričių mokslo tiriamosios veiklos tapatybę.
  • Toliau plėtoti ryšius su socialiniais partneriais ne tik mokymo srityje ar įgyvendinant trečiąją misiją, bet ir vykdant mokslo tiriamąją veiklą.
  • Apsvarstyti galimybę atlikti palyginimo studiją ir įvertinti savo vykdomą mokslo tiriamąją veiklą.
  • Taikyti labiau holistinį požiūrį dėl trečiosios misijos, integruojant mokymosi visą gyvenimą koncepciją, plėtojant bendradarbiavimą su bendruomene ir sistemingai skleidžiant žinias tuo pat metu iniciatyviai pasinaudojant pasitaikančiomis galimybėmis.

 

Aukštosios mokyklos veiklos gerinimo planą galima rasti čia: veiklos gerinimo planas.

Atgal