Lietuvos švietimo sistemą sudaro šie lygmenys:
- Bendrasis ugdymas (apima ugdymo tarpsnius: ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį);
- Profesinis mokymas;
- Aukštojo mokslo studijos.
Bendrasis ugdymas
Bendrojo ugdymo trukmė 12 metų, išdėstant ugdymo tarpsnius struktūrine seka: 4+ (4+2)+2, t. y. pradinis+pagrindinis+vidurinis ugdymas. Pradinis mokymas trunka 4, pagrindinis 6, vidurinis ugdymas 2 metus. Privalomas ugdymas yra iki 16 metų (1–10 klasės, 7–16 metų amžius).
Kiekvienas iš ugdymo lygmenų siejamas su tam tikromis kompetencijomis, išreiškiamomis per žinias ir supratimą, gebėjimus. Įgijus pagrindinį išsilavinimą, galima toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą arba stoti į profesinę mokyklą. Pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjami ir mokantis pagal profesinio mokymo programą, integruojančią atitinkamai pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.
Pagrindinis ir vidurinis ugdymas yra Lietuvos kvalifikacijų sandaros dalimi ir atitinkamai priskiriami jos 3 ir 4 lygmenims, kas atitinka Europos kvalifikacijų sandaros 3 ir 4 lygmenis.
Baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus, įgyjamas vidurinis išsilavinimas liudijamas išduodamu brandos atestatu. Bendrasis ugdymas nėra profiliuotas. Įgyjamas brandos atestatas liudija įgijus bendrą išsilavinimą. Brandos atestatas Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje yra vienintelė teikiama kvalifikacija, teikianti teisę į aukštąjį mokslą. Brandos atestatas teikia teisę stoti į visų profilių aukštąsias mokyklas (universitetus ir kolegijas).
Bendrojo ugdymo kokybė užtikrinama taikant valstybiniu lygmeniu nustatytus bendruosius reikalavimus pradinio, pagrindinio, ir vidurinio ugdymo programoms, taip pat vidurinio ugdymo programų akreditavimą, pedagogų kompetencijų atestaciją ir kt.
Daugiau informacijos apie bendrąjį ugdymą ir jo tarpsnius teikiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos internetinėje svetainėje: www.smm.lt.
Elektroninėje AIKOS sistemoje, www.aikos.smm.lt yra teikiamos bendrojo ugdymo tarpsnių programos ir jų teikėjai.
Profesinis mokymas
Profesinis mokymas yra pirminis ir tęstinis. Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai profesinei kvalifikacijai įgyti ir gali būti tik formalus. Jo programos skirtos asmenims nuo 14 metų amžiaus.
Pirminiam profesiniam mokymui priskiriamos šios programos:
- programos neturintiems ir nesiekiantiems įgyti pagrindinio išsilavinimo;
- programos neturintiems pagrindinio išsilavinimo ir siekiantiems jį įgyti;
- programos turintiems pagrindinį išsilavinimą ir nesiekiantiems įgyti vidurinio išsilavinimo;
- programos turintiems pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti vidurinį išsilavinimą;
- povidurinio mokymo lygmens programos, turintiems vidurinį išsilavinimą.
Baigus pirminio profesinio mokymo programas įgyjamos Lietuvos kvalifikacijų sandaros 2–4 lygmens (Europos kvalifikacijų sandaros 2–4 lygmuo) kvalifikacijos. Nuo 2015 m., baigus profesinio mokymo programas, išduodamas Profesinio mokymo diplomas.
Profesinio mokymo įstaigos mokiniui, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigusiam pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus – brandos atestatas, nebaigusiam bendrojo ugdymo programos ar neišlaikiusiam brandos egzaminų – mokymosi pasiekimų pažyma.
Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti, ar įgyti tam tikram darbui/funkcijai atlikti reikalingą kompetenciją. Tęstinis profesinis mokymas gali būti formalus ir neformalus.
Baigus tęstinio profesinio mokymo programas įgyjamos Lietuvos kvalifikacijų sandaros 1–4 lygmens (Europos kvalifikacijų sandaros 1–4 lygmuo) kvalifikacijos. Nuo 2015 m., baigus profesinio mokymo programas, išduodamas Profesinio mokymo diplomas.
Į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą įtrauktos profesinio mokymo programos ir jų teikėjai yra nurodyti elektroninėje AIKOS sistemoje, www.aikos.smm.lt.
Profesinio mokymo kvalifikacijų paskirtis - profesinė, jos skirtos užsiimti profesine veikla. Įgytos kompetencijos gali būti įskaitytos kito lygmens profesinio mokymo programų dalimi. Teisės į aukštojo mokslo studijas šios kvalifikacijos neteikia (tokią teisę teikia brandos atestatas).
Aukštojo mokslo studijos
Informacija teikiama https://www.skvc.lt/default/lt/lietuvos-svietimo-sistema/aukstasis-mokslas.
Lietuvos kvalifikacijų sandara
Lietuvos kvalifikacijų sandara (LTKS) – įrankis skirtas suklasifikuoti Lietuvoje teikiamas kvalifikacijas, priskiriant jas pagal jomis liudijamus mokymo rezultatus atitinkamam sandaros lygmeniui. Tai palengvina kvalifikacijų suprantamumą, nes parodo kurio lygmens kompetencijas jos liudija.
LTKS buvo patvirtinta 2010 m. ir susieta su Europos kvalifikacijų sandara (EKS) 2012 m. LTKS sudaro aštuoni lygmenys, kurie atitinka aštuonis EKS lygmenis.
| Kvalifikacija | LTKS lygmuo | EKS lygmuo |
| Profesinio mokymo diplomas | 1 | 1 |
| Profesinio mokymo diplomas | 2 | 2 |
| Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, Profesinio mokymo diplomas |
3 | 3 |
| Brandos atestatas, Profesinio mokymo diplomas |
4 | 4 |
| Profesinio mokymo diplomas | 5 | 5 |
| Profesinis bakalauras | 6 | 6 |
| Bakalauras | ||
| Studijų pažymėjimas baigus profesines studijas (išskyrus rezidentūrą) | ||
| Magistras | 7 | 7 |
| Kvalifikacija suteikta baigus profesines studijas (rezidentūra) | ||
| Mokslo daktaras, Meno daktaras |
8 | 8 |
Daugiau informacijos apie LTKS teikiama:
https://www.kpmpc.lt/kpmpc/kvalifikaciju-formavimas/kvalifikaciju-sandara/lietuvos-kvalifikaciju-sandara/
Išsilavinimo dokumentų skaitmeninimas
Nuo 2023-05-01 bendrojo ugdymo pažymėjimai, profesinio mokymo diplomai ir pažymėjimai bei dublikatai Lietuvoje išduodami tik elektroniniu formatu. Lietuvos ir užsienio institucijos gali pasitikrinti pažymėjimo, brandos atestato išdavimo faktą, duomenų tikrumą ir kt., su dokumento savininko (mokinio) pateiktu kodu ir/ar QR kodu prisijungę prie Registro: https://www.dakpr.smm.lt/aikos2-dakpr/edocSearch.xhtml. Daugiau informacijos: https://www.dakpr.smm.lt/aikos2-dakpr/.
