Dėl studijų krypties nustatymo
Kai siekiama dirbti, sprendimą dėl asmens baigtų studijų krypties atitikties iškeltiems reikalavimams de facto priima darbdavys ar kita kompetentinga institucija, sprendžianti tinkamumo siekiamai profesinei veiklai klausimus. Studijų tikslu sprendimą priima aukštoji mokykla, kurioje norima studijuoti.
Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias naujas Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas (52 str. 12 p.), kai studijų kryptis išsilavinimo dokumentuose nėra nurodyta:
- aukštojo mokslo kvalifikacijos priskyrimą atitinkamai studijų krypčiai atlieka kvalifikaciją suteikusi Lietuvos aukštoji mokykla;
- jeigu tokios mokyklos nėra arba išsilavinimas įgytas užsienyje – konsultacijas dėl priskyrimo atitinkamai studijų krypčiai teikia Studijų kokybės vertinimo centras.
Dėl reikalavimų studijų krypčiai
Darbdaviams ar kitoms kompetentingoms institucijoms nustatant tokius reikalavimus, rekomenduotina nepamiršti, kad kreipsis ne tik pastarųjų, bet ir ankstesnių metų Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai (pvz., studijavę sovietiniu laikotarpiu) arba užsienio mokyklas baigę asmenys, kai baigtos studijos gali būti reglamentuotos remiantis kitais principais ir tvarka.
Formuluojant reikalavimus dėl darbinei veiklai reikalingo išsilavinimo, rekomenduotina apsvarstyti, ar būtina kaip reikalavimą nurodyti tam tikrą studijų kryptį. Galbūt pakaktų nurodyti reikalaujamų studijų rūšį (pvz., koleginės) ar laipsnį (pvz., profesinis bakalauras). Jei reikalingos specifinės kompetencijos, kurios gali būti įgytos tik baigus tam tikras studijas, reikalavimai gali būti formuluojami ne nurodant baigtų studijų kryptį, bet norimą išsilavinimą – įgytą kvalifikaciją (pvz., teisės bakalaurą, ekonomikos magistrą). Tokiu būdu, sprendžiant klausimus dėl asmens priėmimo į darbą, nenustatinėjant baigtų studijų atitikties tam tikrai studijų krypčiai (kam dažnai, kaip pastebima, trūksta kompetencijų), bet remiantis suteikta kvalifikacija, baigtos studijų programos turiniu, pasiektais studijų rezultatais būtų galima nuspręsti, ar kandidatas turi reikiamos studijų krypties išsilavinimą.
Jei vis dėlto reikalavimas dėl studijų krypties yra būtinas, nustatant reikalavimus, reikėtų apsvarstyti, ar organizacijoje bus turima pakankamai kompetencijų įvertinti išsilavinimo atitikimą keliamiems reikalavimams ir numatyti kas galės padėti tą atitikimą nustatyti, jei tokių kompetencijų trūks.
Nustačius reikalavimus studijų krypčiai
Tais atvejais, kai nusprendžiama kelti reikalavimą studijų krypčiai, rekomenduotina sprendimo dėl pretendento išsilavinimo atitikimo ar neatitikimo negrįsti vien tik krypčių pavadinimų palyginimu. Pavadinimai gali skirtis, o baigtos studijos savo tikslu ir turiniu bei studijų rezultatais gali keliamus reikalavimus atitikti. Dėl šios priežasties, prieš priimant sprendimą, rekomenduotina išnagrinėti išsilavinimo dokumentus ir kitus informaciją apie baigtos studijų programos paskirtį, turinį, studijų rezultatus, sukauptą asmens profesinę patirtį, neformalųjį mokymąsi teikiančius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikacija – asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. Kvalifikacija įgyjama baigus atitinkamas formaliųjų studijų programas ir (arba) iš profesinės veiklos patirties ir mokantis savarankiškai.
Lietuvos aukštosiose mokyklose įgyto išsilavinimo atitikimo keliamiems reikalavimams nustatymui taip pat galima panaudoti Lietuvoje rengiamų studijų krypčių aprašus, t. y. palyginti pretendentų žinias ir gebėjimus su minėtuose aprašuose numatytomis žiniomis ir gebėjimais. Žinoma, toks palyginimas galimas, jei aprašai yra parengti ir turima informacija apie asmens įgytas žinias ir gebėjimus. Daugiau informacijos apie aprašus teikiama Krypčių aprašai . Tuo pat metu atkreiptinas dėmesys, kad aprašai skirti studijų programų rengimui ir jų vykdymui Lietuvoje. Jie nėra sukurti išsilavinimo pripažinimui darbo ar panašiu tikslu, todėl naudotini kaip papildoma priemonė, priimant sprendimą dėl tinkamumo darbui.
Kai studijų kryptis nėra nurodyta išsilavinimo dokumentuose ir kvalifikacija įgyta Lietuvos aukštojoje mokykloje, remiantis minėtomis, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojančiomis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, galima kreiptis į tą aukštąją mokyklą dėl ekspertinės pagalbos. Kaip minėta, Studijų kokybės vertinimo centras teikia konsultacijas tik tuo atveju, kai studijų kryptis nėra nurodyta išsilavinimo dokumentuose ir tos studijos baigtos užsienyje arba Lietuvos aukštojoje mokykloje, kuri jau nebeveikia.
