Aukštojo mokslo optimizavimas – kaip išlaikyti studijų kokybę?

2018-11-29

Lapkričio 28 d. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) organizavo seminarą „Kokybės užtikrinimas pokyčių metu“, kuriame Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai diskutavo apie šiuo metu vykstančius aukštojo mokslo pokyčius ir jų valdymą bei aptarė studijų kokybės užtikrinimo klausimus.

Seminaro dalyvius pasveikino švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas. Viceministras akcentavo, kad Europinius standartus atitinkančių efektyvių išorinių vertinimo procedūrų nepakanka, atėjo laikas pereiti prie didesnio aukštųjų mokyklų vidinio įsipareigojimo kokybei ir platesnės nuolatinės rezultatų stebėsenos. Jis taip pat pažymėjo, kad aukštųjų mokyklų optimizavimas – ne tikslas, o priemonė studijų kokybei gerinti. 

Pokyčiai universitetuose ir kolegijose būtini ir neišvengiami, siekiant prisitaikyti prie kintančių reikalavimų aukštajam mokslui. Tai konstatavo dr. Virginijus Lepeška („OVC Consulting“), kalbėdamas apie strateginius ir kokybės valdymo procesus reformų laikotarpiu. Jis pabrėžė, kad strateginiame valdyme būtina skirti pakankamai dėmesio ne tik planavimo, bet ir sunkiausiai – planų įgyvendinimo – daliai. Iš savo, kaip konsultanto, patirties jis išskyrė šiuos pagrindinius iššūkius reformoms: strateginių prioritetų stoka, silpna lyderystė visose vadovų grandyse, personalo srities iššūkiai (pirmiausia – žemas atlygis, taip pat talentų pritraukimas ir išlaikymas), organizacinių gebėjimų įgyvendinti pokyčius stoka. V. Lepeška pastebėjo, kad finansinių išteklių visada trūksta, todėl svarbu nuspręsti ne tik, ką reikia daryti, bet ir ko daryti nebereikia. 

Svečiai iš užsienio pristatė aukštųjų mokyklų jungimo ir reorganizavimo patirtį Europoje ir Azijoje. Doc. dr. Goran Melin („Technopolis Sweden“) supažindino seminaro dalyvius su sėkmingo ir nesėkmingo universitetų jungimo atvejais Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Kinijoje. Jis priminė, kad pagrindiniai realūs aukštojo mokslo kokybės vertintojai yra studentai, kurie renkasi studijų vietą, bei mokslą finansuojančios organizacijos, de facto pripažįstančios aukštosios mokyklos tarptautinį lygį arba tokio nematančios ir nefinansuojančios. Svečias kalbėjo apie tai, kad institucijų jungimasis, kurio pagrindiniai tikslai yra sutaupyti išteklius ir sumažinti administracijos personalą, labai retai yra sėkmingas, kadangi ilgalaikei sėkmei reikalinga plėtra ir papildomos investicijos. Akcentuotas didelis ir ilgalaikis darbas, dažnu atveju užtrunkantis 5–8 metus, kuriant bendrą organizacinę kultūrą, jos įvaizdis ir seno prekės ženklo (angl. brand) stiprinimo arba naujo kūrimo kaštai. 

Dr. Paulius Baltrušaitis kalbėjo apie strateginių procesų ir pokyčių valdymą Kauno kolegijoje, akcentuodamas žmones – tiek darbuotojus, tiek studentus – kaip svarbiausią išteklių. Jis taip pat iškėlė kolegijų regioninės misijos klausimą, kuris neretai susikerta su aukštos kokybės tikslais. 

Seminaro metu savo patirtimi vykdant pertvarkas pasidalino Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai. Vyko diskusija „Aukštojo mokslo optimizavimas – kaip išlaikyti studijų kokybę?“, kurią moderavo Kauno technologijos universiteto doc. dr. Jurgita Vizgirdaitė. Diskusijos dalyviai neturėjo vieningos nuomonės, kuris išorinio vertinimo tipas yra paveikiausias – studijų programų, institucinis ar vertinimas kryptimis, tačiau pažymėjo reguliaraus išorinio nepriklausomo vertinimo svarbą. 

Doc. dr. Nijolė Galdikienė pristatė sėkmingą Klaipėdos valstybinės kolegijos patirtį ir išmoktas pamokas, vykdant kelių mokyklų, o vėliau dviejų kolegijų susijungimą. Viena svarbi pamoka yra tai, kad jungimas turi būti gerai apgalvotas ir vykdomas išsaugant tai, kas skirtingose organizacijose gerai veikė ligi šiol. Studijų kokybę ji apibrėžė per dvi dedamąsias dalis: studijų programos, kaip pagrindinio produkto, kokybę bei studijų proceso valdymo kokybę pasitelkiant informacinių technologijų priemones ir stebėseną. Ji paminėjo, kad neatmeta tolesnių aljansų sudarymo galimybės siekiant didinti kolegijos patrauklumą studentams. 

Dr. Simona Pilkienė kalbėjo apie šiuo metu vykstančius Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto procesus, pabrėždama nuolatinio komunikavimo ir susitarimo dėl bendrų tikslų reikšmę. Nors jungimasis toli gražu nėra pasibaigęs, jau dabar pastebėtas teigiamas žmonių išteklių sutelkimo poveikis atnaujinant studijų programas.

Prof. dr. Albertas Skurvydas pasidalino patirtimi vykdant pokyčius Lietuvos sporto universitete. Jis ypač pabrėžė orientavimosi į aukštus mokslo pasiekimus universitete svarbą bei statistika iliustravo Lietuvos sporto universiteto pasiektą proveržį gerinant mokslinę veiklą tiek kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, tiek užsienio šalių kontekste. Taip pat išskyrė šios aukštosios mokyklos misiją – šviesti Lietuvos visuomenę sveikatinimo ir sveikos gyvensenos klausimais. Prisiminti nepatenkinami pirmojo SKVC atlikto institucinio vertinimo rezultatai, kaip stipri paskata gerinti darbo kokybę, ir sutelktų pastangų dėka gautas puikus pakartotinis institucinis įvertinimas ir akreditacija maksimaliam terminui. A. Skurvydas taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti nepolitizuotą objektyvų ekspertinį mokslo pasiekimų palyginamąjį vertinimą. Jo įsitikinimu, puikius rezultatus demonstruojantys universitetai turi galėti patys apsispręsti dėl savo ateities savarankiškai plėtoti studijas, vystyti mokslą ir tarnauti visuomenei.

Studentų požiūrį į aukštųjų mokyklų jungimo procesus ir studijų kokybę pateikė Europos studentų sąjungos atstovas Marcel Tarbier. Pasak jo, aukštųjų mokyklų vadovybė turėtų nuolat stebėti studentų reakciją į vykdomus pokyčius ir atsižvelgti į gautus rezultatus. Tai būtų naudinga ne tik studentams, kurie matytų savo realų poveikį vykstantiems procesams, bet ir aukštajai mokyklai, siekiančiai didinti studijų patrauklumą. 

Seminaro pabaigoje Paulius Baltokas (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) ir Arnas Digryla (SKVC) pristatė baigiamą kurti nacionalinę studentų apklausos išmaniąją programėlę, kuri sudarys galimybes aukštosioms mokykloms paprastai ir operatyviai daryti studentų apklausas ir siųsti jiems pranešimus. Planuojama, kad šia programėle bus galima pradėti naudotis jau kitų metų pirmą pusmetį.

Apie studentų nuomonės rinkimo būdus bei jų įgyvendinimą šių metų gruodžio 6 d. bus diskutuojama su studentų atstovais SKVC organizuojamoje darbinėje sesijoje. 

 

Nuotraukų albumą iš renginio galite rasti mūsų Facebook paskyroje: 
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1869150406488061&type=1&l=60f5cb9e82 

Atgal