Birželio 17–19 d. Prahoje (Čekijos Respublika) vykusiame jungtiniame ENIC ir NARIC centrų atstovų iš 54 šalių susitikime nagrinėtos teisingam užsienio kvalifikacijų pripažinimui aktualiausios temos, tarp jų ir kokybės užtikrinimo bei kvalifikacijų pripažinimo.
Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė vedė sesiją apie akademinių kvalifikacijų pripažinimo ir kokybės užtikrinimo veiklų sąsajas. Prisiminta, kad Jerevano ministrų susitikime Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrai patvirtino atnaujintas Europines gaires ir nuostatas kokybės užtikrinimui (ESG-2015). ESG dalyje 1.4 išdėstytas lūkestis, kad bendradarbiavimas tarp aukštųjų mokyklų, ENIC/NARIC centrų ir kokybės agentūrų turi intensyvėti; kad pripažinimas turi sietis su vidiniais ir išoriniais kokybės užtikrinimo mechanizmais.
Siekdamas rasti atsakymus į klausimus, kaip įgyvendinti ESG praktikoje, SKVC vadovauja tarptautiniam konsorciumui, į kurį įeina ENIC/NARIC centrai, kokybės agentūros, pagrindiniai Bolonijos proceso konsultaciniai partneriai – ENQA (angl. European Association for Quality Assurance in Higher Education), EUA (angl. European University Association), ESU (angl. European Student Union) bei pavieniai pripažinimo ekspertai. Projektas finansuojama Europos Sąjungos Erasmus+ programos lėšomis.
Susitikimo Prahoje dalyviams A. Valeikienė pristatė LIREQA (angl. Linking academic recognition and quality assurance) projekto metu atliktas aukštųjų mokyklų ir ENIC/NARIC centrų apklausas, kurios identifikavo dabartinę pripažinimo būklę. Apklausos atskleidė, kad pagrindiniai iššūkiai teisingam pripažinimui susiję su turima nepakankama informacija apie užsienio kvalifikacijas ir švietimo sistemas, taip pat teisine aplinka, kuri kartais yra pernelyg griežtai reguliacinė, arba priešingai – kai aiškių gairių pripažinimui nėra (pvz., dėl neformaliu būdu įgytų kompetencijų).
Internetinėje apklausoje dalyvavusios 123 aukštosios mokyklos nurodė, kad nors šiuo metu 80 proc. jų įdiegta vidinė kokybės sistema, bet tik 58 proc. atvejų vidinė sistema apima kvalifikacijų pripažinimo veiklas.
Tuo tarpu ENQA atlikta kokybės agentūrų apklausa atskleidė, kad išorinio kokybės užtikrinimo agentūras Europoje galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
- dauguma (65 proc.) šiuo metu yra tarpinėje būklėje, kai pripažinimas dar nėra kokybės užtikrinimo procedūrų dalimi;
- 12 proc. agentūrų teigia, kad pripažinimo dalykai netiesiogiai patenka į kokybės užtikrinimo akiratį;
- 23 proc. tvirtina, kad pripažinimo dalykai tiesiogiai paliečiami kokybės užtikrinime.
Trys apklausos parodė, kad didžiausias potencialas pagerinti pripažinimą sietinas su tarptautiniais savanoriškai prisiimtais įsipareigojimais (tokiais kaip Bolonijos reformų įgyvendinimo metu sukurti EAR vadovai, nacionalinės kvalifikacijų sandaros, ECTS, diplomo priedėlis), taip pat tarptautiniais ir nacionaliniais informaciniais ištekliais (tokiais kaip duomenų bazės, registrai, leidiniai). Šiek tiek galimybių suteiktų ir tarptautiniai teisiniai instrumentai, tokie kaip globali pripažinimo konvencija, sutartys dėl automatinio kvalifikacijų pripažinimo.
LIREQA projekte siūloma tolesnį bendradarbiavimą tarp kokybės užtikrinimo agentūrų, ENIC/NARIC centrų ir aukštųjų mokyklų plėtoti apie šias visoms trims grupėms aktualias temas: geresnis informacijos valdymas, kompetencijų plėtra (ypač didinant jau egzistuojančių įrankių žinomumą ir mokant jais naudotis), naujų instrumentų ir paslaugų kūrimas, įgyvendinimo stebėsena ir bendradarbiavimas tinkluose (šalyje, regione ir tarptautinėje erdvėje).
Rekomendacijos, kas turėtų būti daroma gerinant pripažinimą, diferencijuojamos pagal skirtingas organizacijas (ENIC/NARIC centrai, kokybės agentūros, aukštosios mokyklos). Daroma išvada, kad glaudus bendradarbiavimas tarp ENIC/NARIC centrų ir kokybės agentūrų yra labai svarbus, siekiant informuotų sprendimų ir įgyvendinant atitinkamas procedūras, kad būtinas įsipareigojimas kompetencijų plėtrai ir jungtiniam aukštųjų mokyklų praktikos vertinimui.
Sesijoje taip pat kalbėjo Lisabonos pripažinimo konvencijos komiteto viceprezidentas Allan Brun Pedersen (Danija). Jis priminė pagrindines 2016 m. Lisabonos pripažinimo konvencijos priežiūros komiteto atliktos monitoringo ataskaitos išvadas ir pristatė kvalifikacijų pripažinimo būklę, aprašytą bendroje 2018 m. Bolonijos Proceso pažangos ataskaitoje.
