25-ojo jungtinio ENIC ir NARIC tinklų atstovų susitikimo Karlo universitete Čekijoje metu birželio 17–19 d. buvo aptariama socialinė aukštųjų mokyklų atsakomybė, Bolonijos proceso įgyvendinimas, automatinis kvalifikacijų pripažinimas bei pabėgėlių kvalifikacijų vertinimo praktikos. Susitikimas organizuotas bendradarbiaujant Europos Komisijai, Europos Tarybai, UNESCO ir Čekijos Švietimo, jaunimo ir sporto reikalų ministerijai (Čekijos ENIC/NARIC centrui).
Specialioje automatiniam užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimui skirtoje sesijoje pranešimą skaitė Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė. Ji pristatė šių metų birželio 8 d. Vilniuje pasirašytą trišalę Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpvyriausybinę sutartį dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų. Sutartis numato, kad po ratifikavimo Latvijos ir Lietuvos parlamentuose asmenys su kvalifikacijomis, įgytomis Baltijos šalyse, daugiau neturės gauti kompetentingų institucijų sprendimų dėl pripažinimo – jie bus automatiškai svarstomi kaip kandidatai į aukštojo mokslo studijas ar užimti tam tikras darbo vietas, jokios papildomos procedūros nebus atliekamos. Sutartis bus taikoma naujoms, po ratifikavimo išduodamoms kvalifikacijoms – vidurinio mokslo ir visų trijų aukštojo mokslo pakopų, išskyrus trumpojo ciklo studijas Latvijoje. Pažymėta, kad trišalė sutartis, kaip teisinis instrumentas, yra grįstas ilgamečiu šalių institucijų, tarp jų – akademinės informacijos ir pripažinimo centrų bei kokybės agentūrų bendradarbiavimu. Tiesioginės prielaidos pasitikėjimui viena kitos švietimo sistemomis glūdi įgyvendintose švietimo reformose ir taikomuose Bolonijos proceso instrumentuose.
Visos trys Baltijos šalys yra sukūrusios nacionalines kvalifikacijų sandaras, kuriose kvalifikacijos grįstos studijų rezultatais, yra išduodami diplomo priedėliai, studentų ir dėstytojų darbo krūvis matuojamas ECTS kreditais arba su ECTS sistema suderinta nacionaline sistema, veikia vidinis ir išorinis kokybės užtikrinimas, kaip numato Europinės gairės ir nuostatos kokybės užtikrinimui (ESG-2015). Trys Baltijos šalys be šio teisinio instrumento taiko ir neteisinio pobūdžio susitarimą dėl pripažinimo, kaip aprašyta Šiaurės ir Baltijos šalių pripažinimo vadove aukštosioms mokykloms.
Europos šalyse stebimi keturi modeliai, kaip įgyvendinamas automatinis kvalifikacijų pripažinimas:
- Teisinis kelias: pasirašomos dvišalės ir daugiašalės sutartys dėl automatinio pripažinimo. Tokias sutartis turi Beniliukso šalys (Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas), Šiaurės šalys (Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Islandija yra pasirašiusios Reikjaviko deklaraciją), taip pat Baltijos šalys (Estija, Latvija, Lietuva).
- Teisiškai saistančios vienašališkai sudarytos lentelės dėl automatinio pripažinimo – toks pripažinimo būdas taikomas Portugalijoje.
- Neteisinio pobūdžio dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai – toks pavyzdys būtų Šiaurės šalių ir Baltijos šalių parengtas vadovas aukštųjų mokyklų priėmimo skyriuose dirbantiems asmenims – Nordic-Baltic Admissions Manual.
- De facto automatinis pripažinimas, grįstas tokių instrumentų įgyvendinimu, kaip Lisabonos pripažinimo konvencija, trijų pakopų aukštojo mokslo sistema, ESG taikymu kokybės užtikrinimui, nacionalinių kvalifikacijų sąrangų buvimu. Pastarasis pripažinimo modelis taikomas Nyderlanduose ir Airijoje.
Daugiau apie keturis automatinio pripažinimo modelius rasite čia.
Nuo 2017 m. pabaigos tebevyksta svarstymas dėl Europos Sąjungos Tarybos pateikto pasiūlymo dėl daugiašalio abipusio automatinio kvalifikacijų pripažinimo. Daugiau yra čia.
