Daugiau nei pusšimtis šalių yra įsipareigojusios laikytis Lisabonos konvencijos dėl teisingo užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo. Kanada tapo 54-ąja valstybe, ratifikavusia šią konvenciją – jos nuostatos šalyje įsigalioja rugpjūčio 1 d. Tai sudarys galimybes asmenims, aukštąjį išsilavinimą įgijusiems Europos regiono valstybėse, lengviau ir paprasčiau gauti akademinį pripažinimą Kanadoje.
Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (ang. Council of Europe/UNESCO Convention on the Recognition of Qualifications Concerning Higher Education in the European Region), kitaip vadinama Lisabonos pripažinimo konvencija, – tai pamatinis dokumentas, nustatantis pagrindinius užsienio kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, bei dalinių studijų akademinio pripažinimo principus ir kriterijus dabartinėje Europoje.
Konvenciją 1997 m. balandžio 11 d. Lisabonoje pasirašė 28 šalys. Jos įsigaliojimas buvo numatytas, kai ją ratifikuos penkios valstybės. Lietuva ir buvo penktoji valstybė, po kurios ratifikavimo konvencija įsigaliojo 1999 m. vasario 1 d.
Šiuo metu konvenciją yra ratifikavusios ne tik Europos regiono valstybės (išskyrus Graikiją ir Monaką), bet ir Australija, Naujoji Zelandija, kai kurios Centrinės Azijos šalys, nuo šiol – ir Kanada. Jungtinės Amerikos Valstijos ją pasirašė, bet neratifikavo.
Lisabonos pripažinimo konvencija taiko naują, palyginti su ligi tol buvusiais tarptautiniais susitarimais, kvalifikacijų priimtinumo principą: tarp užsienio kvalifikacijos ir ją priimančiosios šalies kvalifikacijos gali būti skirtumų, tačiau užsienyje įgyta kvalifikacija gali būti nepripažinta tik tuo atveju, jei yra nustatomi esminiai skirtumai.
Šalys įsipareigoja sprendimus dėl pripažinimo priimti remdamosi tik su kvalifikacijos esme susijusia informacija, taikyti konvencijoje nustatytais vertinimo principais ir kriterijais grįstą kvalifikacijų akademinio pripažinimo metodiką, nustatyti aiškias vertinimo procedūras. Deklaruojamas lygiateisiškumo principas – draudžiama kvalifikacijų turėtojus diskriminuoti dėl rasės, odos spalvos, negalios, kalbos, religijos, politinių įsitikinimų, lyties, pilietybės, etninės ar socialinės kilmės.
Per dvidešimt metų nuo Lisabonos pripažinimo konvencijos įsigaliojimo ji buvo papildyta lydinčiaisiais dokumentais, skirtais aktualiems akademinio pripažinimo klausimams aptarti ir spręsti.
Susipažinti su Lisabonos konvencijos tekstu, ją lydinčiais dokumentais galima Studijų kokybės vertinimo centro interneto svetainėje arba ENIC/NARIC tinklų svetainėje.
