Žemiau teikiamas sąrašas klausimų su komentarais ir rekomendacijomis aukštosioms mokykloms, siekiančios įgyti užsienio kvalifikacijų pripažinimo teisę ir (ar) patobulinti savo pripažinimo tvarką. Aptariame kai kuriuos kvalifikacijų pripažinimo proceso aspektus, dėl kurių sulaukiama daugiausiai klausimų, tuo pačiu teikiame gaires institucijoms, sprendžiančioms dėl kvalifikacijų pripažinimo sistemos įdiegimo ir rengiančioms dokumentus akademinio pripažinimo teisei gauti.
Teisės atlikti užsienio kvalifikacijų pripažinimą suteikimą reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl teisės vykdyti išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą suteikimo aukštosioms mokykloms .
Daugiau apie pripažinimo sistemą skaitykite Pripažinimo sistema Lietuvoje
1. Kuris skyrius bus atsakingas už užsienio kvalifikacijų pripažinimą?
Užsienio kvalifikacijų pripažinimo procedūra aukštojoje mokykloje turėtų apimti ne tik atvykstančiųjų trečiųjų šalių piliečių, bet ir Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos piliečių, įgijusiųjų išsilavinimą ne Lietuvoje kvalifikacijų pripažinimą, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio ar išsilavinimo lygmens. Užsienio kvalifikacijų pripažinimo principai taikomi ir įskaitant dalines baigusiųjų užsienyje studijas. Taip pat vis dažniau kalbama apie kitų pripažinimo tipų (pvz., neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų) integravimą į bendrą institucijos pripažinimo politiką.
Pastebima, kad dažnas, tradiciškai susiklostęs modelis yra, kad užsienio piliečių kvalifikacijų peržiūra užsiima tarptautiniai ar užsienio studentų skyriai, Lietuvos piliečių – studijų skyriai, kurie dažnai turi mažiau patirties vertindami užsienio kvalifikacijas. Dalinių studijų pripažinimas Lietuvoje ir kitose šalyse dažnai atliekamas fakultetų lygmeniu. Europos universitetų asociacijos atliktas tyrimas Trends 2010 rodo, kad tais atvejais, kai kvalifikacijų pripažinimas ir (ar) dalinių studijų įskaitymas institucijoje atliekamas centralizuotai, susiduriama su mažiau problemų, nes centralizuotumas užtikrina nuoseklumą.
| Trends 2010 rekomenduojama, kad institucijos sukurtų centralizuotą pripažinimo skyrių, apimantį užsienio dalinių studijų ir kvalifikacijų bei visų kitų tipų pripažinimą, kuris turėtų būti studentams paslaugas teikiančių administracijos padalinių dalimi, taip užtikrinant efektyvų ir nuoseklų pripažinimą. |
Jei nematote galimybių šias funkcijas savo institucijoje įgyvendinti centralizuotai, turėtų būti numatyti ir aiškiai apibrėžti tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija ir kokybės užtikrinimo mechanizmai, leisiantys užtikrinti vienodų pripažinimo principų laikymąsi ir vienodą priimamų sprendimų praktiką.
2. Kaip bus bendradarbiaujama su kitais padaliniais?
Nors kvalifikacijų pripažinimą siūloma įgyvendinti centralizuotai, kitų padalinių vaidmuo svarbus ne tik nustatant priėmimo reikalavimus, bet ir užsienio kvalifikacijos pripažinimo metu.
Užsienio kvalifikacijų pripažinimas aukštosiose mokyklose apima bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų palyginimą. Bendrieji reikalavimai yra būdingi visoms to tipo kvalifikacijoms (pvz., reikalavimai bakalauro suteikimui) ir dažnai nustatomi nacionaliniu lygmeniu (pvz., aukštojo mokslo ar švietimo įstatymuose, kvalifikacijų sąrangose ir pan.). Specialieji reikalavimai yra siejami su konkrečia kryptimi ir (ar) programa (pvz., biologijos bakalauras, medicinos magistras), jie nustatomi ir šalies, ir aukštosios mokyklos mastu.
Užsienio kvalifikacijos vertinimo metu tinkamas krypčiai ar sričiai būdingų studijų rezultatų interpretavimas gali reikalauti specifinių žinių, todėl tokiais atvejais turėtų būti numatyta konsultavimosi su fakultetais ar kitais padaliniais galimybė. Konsultuojantys fakultetų darbuotojai turėtų būti susipažinę su pagrindiniais kvalifikacijų pripažinimo principais.
| Net ir tais atvejais, kai reikalinga konsultacija su fakultetais dėl specifinių žinių ir gebėjimų, kvalifikacijų ar dalinių studijų pripažinimas neturėtų apimti detalaus programų turinio analizės ir palyginimo, o turėtų būti laikomasi priimtinumo principo ir kliaujamasi nurodytais studijų rezultatais. |
3. Kokios pagrindinės kompetencijos reikalingos darbuotojams, atliekantiems pripažinimą?
Pripažinimą turėtų atlikti kvalifikacijų vertintojai, turintys šiam darbui reikalingų specifinių šios srities žinių ir gebėjimų. Jiems turėtų būti sudaromos nuolatinės profesinio tobulėjimo galimybės bei suteikiamos techninės galimybės kaupti ir sisteminti informaciją.
Tam tikrų sričių ekspertų pasitelkimas yra numatytas ir gali būti ypatingai svarbus, kai kuriais specifiniais atvejais, pvz., vertinant pabėgėlių iš konflikto zonos be dokumentacijos kompetencijas. Visgi, ekspertų pasitelkimas turėtų būti taikomas fragmentiškai, išskirtiniais atvejais ir jų vaidmuo turėtų būti rekomendacinis, nes tai prailgina ir apsunkina pripažinimo procedūrą bei gali sąlygoti per detalų kvalifikacijos turinio nagrinėjimą ir skirtumų ieškojimą.
| Sprendimas dėl kvalifikacijos pripažinimo turėtų būti priimamas remiantis vertinimu, atliktu specifines žinias apie užsienio šalių švietimo sistemas, kvalifikacijų pripažinimo metodiką ir gerąją praktiką turinčio kvalifikacijų vertintojo. |
4. Koks yra pripažinimo ir priėmimo santykis?
Užsienio kvalifikacijų pripažinimas aukštosiose mokyklose yra neatsiejama priėmimo proceso dalis ir pagrindinis pripažinimo siekiančių asmenų tikslas. Kadangi į aukštąsias mokyklas besikreipiančių asmenų galutinis tikslas nėra užsienio kvalifikacijos pripažinimas, o priėmimas į norimas studijas, pripažinimas, iš kliento pozicijų, gali būti laikomas integruota priėmimo proceso dalimi, pasireiškiačia tuo, jog:
- pakoregavus priėmimo paraišką, asmuo galėtų nepildyti atskiro prašymo pripažinimui;
- už šią procedūrą turėtų būti neimamas papildomas ir (ar) atskiras mokestis;
- gali būti nenustatomi konkrečiai pripažinimui skirti terminai, o vienas – priėmimo prašymų nagrinėjimo terminas;
- ir dėl pripažinimo, ir dėl priėmimo sprendimų gali būti išduodamas vienas dokumentas, teikiantis aiškią informaciją apie priimtus sprendimus ir jų pasekmes.
Visgi, institucijos viduje turėtų būti įsidiegtas ir atitinkamai įformintas pripažinimo procesas, o priėmimo procesas turėtų būti atitinkamai pakoreguotas, kad būtų atsižvelgta ir į pripažinimo specifiką:
- jei yra galimybė, pakoreguoti priėmimo ar dokumentų pateikimo terminai, kad būtų atsižvelgta į pripažinimui reikalingos informacijos rinkimo ir analizės poreikį;
- aprašytos priėmimo ir pripažinimo procesuose dalyvaujančių padalinių vaidmenys ir atsakomybė bei jų bendradarbiavimas;
- aiškiai atskirtas pripažinimo ir priėmimo sprendimų priėmimas;
- aiškiai apibrėžtas pripažinimo sprendimo poveikis priėmimo sprendimui.
| Pripažinimo proceso įdiegimas institucijoje neturėtų tapti papildoma našta asmenims pretenduojantiems į studijas (pildomų dokumentų, finansine prasme). Tačiau tai nereiškia, kad institucijos politikoje neturėtų aiškiai atsispindėti pripažinimo ir priėmimo skirtinga specifika bei sprendimų priėmimas. Priėmimo reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo fakulteto, tačiau pripažinimui visais atvejais turėtų būti taikomi vienodi principai. Kaip teigiamas pripažinimo sprendimas nereiškia priėmimo, nes priėmimui gali būti taikomi papildomi reikalavimai (pvz. kalbų žinojimo, minimalaus vidurkio ir pan.), taip neigiamas pripažinimo sprendimas neturėtų automatiškai reikšti nepriėmimo, nes asmeniui gali būti sudarytos galimybės žinių ir gebėjimų įskaitymui ar pasiūlytos kitos galimybės. |
5. Kokių dokumentų bus prašoma iš asmenų ir kaip jie turėtų būti pateikti?
Kvalifikaciją liudijantys dokumentai yra pagrindinis ir pats svarbiausias informacijos šaltinis bei kvalifikacijos asmeniui suteikimo įrodymas. Tinkamai suformuluoti dokumentų reikalavimai ne tik garantuoja savalaikį dokumentų gavimą ir pakankamos informacijos turėjimą, bet daro poveikį viso proceso integralumui.
Institucijos dokumentų reikalavimai turėtų būti aiškiai suformuluoti ir skelbiami viešai. Formuluojant dokumentų reikalavimus reikėtų pagalvoti apie tai:
- kurių dokumentų bus prašoma?
- kokia forma jie turėtų būti pateikti?
- ar bus reikalingi vertimai?
Įprastai minimali informacija, kuri turėtų būti pateikta išsilavinimo dokumentuose yra: kvalifikacijos pavadinimas (originalo kalba), kvalifikacijos suteikėjas, programos pavadinimas, baigimo metai, dalykai (įskaitant baigiamuosius darbus ir (ar) egzaminus), įvertinimai, kreditai/valandos ir (arba) trukmė. Priklausomai nuo šalies, ši informacija gali būti teikiama tik kvalifikacijos dokumente (diplome, atestate ir pan)[1] arba ir kvalifikacijos dokumente, ir su juo pateikiamame priedelyje ar priede. Tais atvejais, kai išsilavinimo dokumentai neteikia minimalios informacijos, asmenų galima prašyti pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.
Minimalūs reikalavimai pateikiamų išsilavinimo dokumentų formai yra originalai arba nustatyta tvarka patvirtintos jų kopijos[2]. Atkreipiame dėmesį, kad, kai kurios šalys taiko institucijos institucijai dokumentų siuntimo praktiką, tokiais atvejais asmenys gali būti prašomi, kad dokumentai būtų pateikti iš institucijos tiesiogiai Jums (elektroniniu būdu arba paštu užklijuotame voke). Sprendimo priėmimas skenuotų, asmens atsiųstų, dokumentų pagrindu kelia pavojų Jūsų aukštosios mokyklos vykdomo proceso integralumui ir gali turėti neigiamų pasekmių tais atvejais, jei asmenys bus priimti neautentiškų dokumentų pagrindu.
| Formuluojant dokumentų reikalavimus turėtų būti atsižvelgiama į užsienio šalių specifiką. Dokumentų reikalavimai turėtų būti suformuluoti taip, kad užtikrintų, jog institucija priima sprendimą turėdama pakankamai informacijos ir remdamasi tik oficialiais ir patikimais dokumentais. Suformuluoti reikalavimai turėtų būti nuosekliai taikomi, užtikrinant vienodą elgesį ir lygiateisiškumą.] Vertimai yra tik pagalbinė priemonė ir negali pakeisti oficialiai išduotų dokumentų originalo kalba. Sprendimas visais atvejais turėtų būti priimamas dokumentų originalo kalba pagrindu, o institucijos kvalifikacijų vertintojai turėtų turėti žinių ir informacijos šaltinių, padedančių identifikuoti pagrindinę originalo kalba išsilavinimo dokumente teikiamą informaciją (kvalifikacijos suteikėjas originalo kalba, kvalifikacijos pavadinimas originalo kalba ir pan.). |
Rengiant šią informaciją remtasi:
- Trends VI
- EAR Manual HEI
- GTCE projekto rezultatais
- AICE Credential Evaluation Standards
- Pan-Canadian Quality Assurance Framework for the Assessment of International Academic Credentials
[1] Kai išduodamas tik vienas dokumentas.
[2] Minimalūs reikalavimai patvirtinti 2012 m. vasario 29 d. Nr. 212 Vyriausybės nutarimu „Dėl išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
