Vertinimo rezultatai

Mokymo įstaigos paieška:

Lietuvos verslo kolegija

Informacija atnaujinta 2019 m. Kovo 05 d.

Apie mokymo įstaigą

Lietuvos verslo kolegija (toliau Kolegija) įsteigta 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1028 vietoje Aukštesniosios referentų mokyklos, įkurtos 1995 m. Tai moderni, atvira visuomenei nevalstybinė aukštoji mokykla, rengianti į šiuolaikinę Lietuvos ir Europos darbo rinką orientuotus socialinių ir fizinių mokslų specialistus. Kolegijoje 2019–2020 m. m. pagal vykdomas studijų programas nuolatine, ištęstine, nuotoline studijų formomis studijavo iš viso 979 studentai (tarp jų ir užsienio studentai, atvykę pilnoms studijoms į aukštąją mokyklą). Tuo laikotarpiu Kolegijoje dirbo 99 darbuotojai.
Kolegijos vizija – tai inovatyvi, atvira, socialiai aktyvi ir atsakinga aukštoji mokykla, pripažinta tarptautinėje erdvėje, lanksčiai reaguojanti į darbo rinkos pokyčius ir tenkinanti visuomenės poreikius. Kolegijos misija – rengti kvalifikuotus specialistus su aukštuoju išsilavinimu, suteikiant profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, gebančius socializuotis kintančiomis sąlygomis įvairiose visuomenės veiklos srityse, sudarant sąlygas tęstiniam mokymuisi, organizuojant kvalifikacijos kėlimą, atliekant regiono plėtrai reikalingus mokslo taikomuosius tyrimus.

 

Ekspertų grupė

Ekspertų grupė, sudaryta iš 6 žmonių, dalyvavo vizite aukštojoje mokykloje 2021 m. balandžio 27–29 d.:
  • Dr. Krista Tuulik, grupės vadovė, „Tallink Group“ elektroninės komercijos vadovė, Estija;
  • Karen Jones, grupės sekretorė, Airijos nacionalinės kolegijos kokybės užtikrinimo ir statistinių paslaugų direktorė, Airija;
  • Doc. dr. Vitor Braga, CIICESI direktorius, Portugalija;
  • Dr. Yelena Istileulova, Vokietijos akademinių mainų tarnybos išorės ekspertė, Slovėnija;
  • Eglė Ližaitytė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė, Lietuva;
  • Dominykas Tvaska, studentas, VGTU bioinžinerijos absolventas, Lietuva.

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Lietuvos verslo kolegija išorinio vertinimo metu buvo įvertinta teigiamai. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. SV6-14 Lietuvos verslo kolegija akredituota 7 metams.

 

 

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis Įvertinimas
Strateginis valdymas Teigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla Teigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

  • IT komanda padėjo LVK darbuotojams ir dėstytojams greitai ir sklandžiai COVID pandemijos metu pereiti prie nuotolinio mokymosi, dėstymo, vertinimo ir darbo, tad Grupės ji buvo gerai įvertinta ir įvardinta vertybe.
  • Studentai ir absolventai patvirtino pastebėję įstaigos atsižvelgimą į jų išsakytas pastabas. Be to, jie įvertino reagavimo greitį. 
  • Pagirtinas prioriteto suteikimas studijų programų ir tyrimų tarptautiškumui abiejose strateginiuose planuose.
  • Grupė įvertino simuliacinės verslo aplinkos „Biurometa“ teikiamą naudą verslumui ir teikiamas galimybes.
  • LVK sugebėjimas tęsti aukštos kokybės praktiką įvairiose regiono, valstybės ir tarptautinėse įmonėse COVID pandemijos metu yra labai pagirtinas. 
  • LVK poveikis Klaipėdos regionui, įskaitant dalyvavimą, 2021 m. organizuojant Klaipėdos kaip Europos jaunimo sostinės 2021 renginius regione, buvo ypač pastebimas dabartinės COVID-19 situacijos fone. Nustatyta, kad LVK vadovavo ES Jaunimo sostinės programos koordinavimui, skatindama jaunų žmonių verslumą.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

  • Nuo 2021 m. turėtų būti pradėtas naudoti struktūrizuotas sekimo įrankis, leisiantis Direktoriui ir Akademinei tarybai stebėti ketvirčio pažangą pagal 2020–2025 m. strateginiame plane nurodytus pagrindinius veiklos rodiklius, tikslus ir siekius. Toks sekimo įrankis turėtų apimti įvairius rodiklius iš visų atitinkamų veiklos sričių (pvz., dėstymo, mokslinių tyrimų, finansų, internacionalizacijos, paslaugų centro). 
  • Reikalingas didesnis skaidrumas atskiriant dviejų steigėjų ir Direktoriaus vaidmenis darbo ir strateginių sprendimų priėmimo veiklose.
  • LVK reikėtų dokumentuoti 2020–2025 m. strateginio planavimo metu atliktus pakeitimus ir veiksmus, tiesiogiai susijusius su atsaku į dalininkų poreikius ir požiūrius. 
  • Reikėtų aiškiau įtvirtinti, kas aukštosios mokyklos lygmenyje atsako už kokybinių ir kiekybinių duomenų tikslumo ir pilnumo užtikrinimą ir jų naudojimą veiklai bei strateginių sprendimų priėmimui. 
  • LVK turėtų labiau analizuoti ir suprasti studentų veiklos duomenis, kad ateityje galėtų įgyvendinti studentų išlaikymo ir programų baigimo strategijas. 
  • LTVK reikėtų dėstymui labiau išnaudoti aukščiausius vadovus ir praktikus iš verslo srities – jie gali veikti kaip docentai arba skaityti kviestines paskaitas.
  • Reikėtų nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius ir skatinti darbuotojus strateginio planavimo laikotarpiu dalyvauti tiksliniuose tyrimuose bei skelbti savo darbus Europos ir tarptautiniuose leidiniuose.
  • Reikėtų užtikrinti, kad plečiantis Vilniaus skyriui, jo darbuotojų samdymo modelis bus peržiūrėtas ir atitinkamai įvertintas.  
  • Reikėtų aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose tokiose prioritetinėse srityse kaip tvarumas, nutaikyti savarankiškai ar bendradarbiaujant atliekamus tyrimus į aukščiausios kategorijos Europos ir tarptautinius žurnalus ir padidinti skirtingo finansavimo galimybes.
  • Reikėtų peržiūrėti bibliotekos ir IT biudžetus, kad būtų užtikrintas jų tinkamumas ir suderinamumas su LVK skaitmenizavimo, mokslinių tyrimų ir tarptautiškumo prioritetais bei strategijomis.
  • Reikėtų aiškiai tinklalapyje ir kitoje kiekvienos profesinio bakalauro studijų programos reklaminėje medžiagoje nurodyti EKS lygį, anglų kalbos reikalavimus ir dėstymo kalbą. 
  • Rekomenduojama svarstyti Direktoriaus pavaduotojo studijoms ir kokybei skyrimą atsakingu už reklaminėje medžiagoje pateikiamos informacijos apie LVK studijų programas tikslumą, šiuolaikiškumą ir pilnumą.
  • Rekomenduojama nuo 2021 m. pradėti naudoti struktūrizuotą sekimo įrankį, leisiantį Direktoriui ir Akademinei tarybai stebėti ketvirčio atliktų veiksmų pažangą, atsižvelgiant į išorinio vertinimo išvadose pateikiamas rekomendacijas dėl veiksmų.  
  • Reikėtų LVK aiškiau išskirti vaidmenis ir atsakomybes, taikomas kokybės, gerovės ir akademinės LVK studentų sėkmės palaikymo atžvilgiu. 
  • LVK reikėtų peržiūrėti savo akademinio sąžiningumo taisykles ir normas, atsižvelgiant į geriausią Europos ir tarptautinę praktiką ir gaires. 
  • Reikėtų tartis su darbuotojais ir studentais ir užtikrinti aiškesnę studentų skundų ir apeliacijų sprendimo tvarką.
  • Jeigu LVK nori padaryti pastebimą poveikį ir ženkliai prisidėti prie tarptautinių mokslinių tyrimų ir pateisinti savo kaip aukštosios mokyklos vardą einamuoju strateginio planavimo laikotarpiu, būtina suderinti tikslinės tyrimų strategijos ir veiksmų plano vykdymą su išmatuojamais metiniais pagrindiniais veiklos rodikliais.
  • Rekomenduojama sudaryti aiškų ir detalų tyrimais grindžiamo dėstymo planą, padėsiantį užtikrinti tyrimų kultūros vystymą, mokslinių tyrimų pajėgumų didinimą ir jų atsispindėjimą šiuo metu ruošiamų akreditavimui LVK studijų programų kūrimo, vykdymo ir vertinimo strategijose einamuoju strateginio planavimo. 
  • Rekomenduojama aiškiau nustatyti vaidmenis ir atsakomybes už ankstesnių formalių, neformalių studijų metu ar užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą priėmimo į LVK proceso metu. Be to, reikalingos aiškesnės tokių asmenų paramos ir stebėsenos sistemos, nes tai padėtų išlaikyti studentus ir jiems sėkmingai studijuoti. 
  • Jeigu LVK nori kaip įmanoma labiau padidinti savo poveikį einamuoju strateginio planavimo laikotarpiu, reikėtų sudaryti tikslinę tarptautiškumo strategiją ir veiksmų planą, įtraukiant išmatuojamus metinius pagrindinius veiklos rodiklius. Taip tarptautiškumas būtų įtvirtintas LVK studijų ir mokslinėje veikloje. Į strategiją reikėtų, jeigu tik įmanoma, įtraukti ir tarptautinę praktiką.
  • Reikėtų nuo 2021 m. pradėti naudoti struktūrizuotą sekimo įrankį, leisiantį Direktoriui ir Akademinei tarybai stebėti LVK daromą poveikį regiono ir nacionaliniams tikslams.
  • Reikėtų nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius, leisiančius pademonstruoti LVK poveikį Vilniaus regione einamuoju strateginio planavimo laikotarpiu. 
  • Trūksta įrodymų, patvirtinančių, kad LVK seka ir analizuoja savo poveikį mokymuisi visą gyvenimą regioniniu ir visos šalies mastu. Rekomenduojama šį trūkumą ištaisyti einamuoju strateginio planavimo laikotarpiu. 
Atgal