Akimirkos iš renginio:
Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžta aukštojo mokslo misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Darnia mokslo ir studijų sistema siekiama grįsti žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdyti kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaikyti, plėtoti ir kurti šalies ir pasaulio kultūros tradicijas.
Kokia apskritai yra aukštojo mokslo vertė, ką jis šiandien duoda asmeniui ir visuomenei – įgytas Lietuvoje ar įgytas užsienyje. Studentų, jų tėvelių ir darbdavių lūkesčiai iš aukštojo mokslo dažnai yra skirtingi, taigi, kaip suderinti interesus? Ar įmanoma pasiekti atitikties tarp įvairių darbo rinkos poreikių ir to, ką studijų programose siūlo aukštosios mokyklos? Studijų kokybę vertinantys ekspertai nuolat pateikia pastabų studijų tikslų ir laukiamų rezultatų formuluotėms bei programų vadybai. Kaip į kiekvieną programą sutalpinti ir didingą aukštojo mokslo viziją, ir konkrečios srities profesinius dalykus, ir kaip išmatuoti jų pasiekimą? Apie kokią kokybę įmanoma kalbėti tuomet, kai studentų skaičiai mažėja ir aukštosioms mokykloms kyla elementari išgyvenimo grėsmė, o sykiu didėja spaudimas trumpinti studijų trukmę? Ar potencialių studentų iš užsienio pritraukimas išgelbės mūsų aukštąsias nuo demografinės duobės? Jungtinės programos, kurios įvardijamos kaip valstybinis prioritetas, kelia daug didesnius, nei vykdant įprastinę programą reikalavimus tiek akademiniams dalykams, tiek administravimui. Kaip jungtines programas padaryti verta investicija, kaip teisingai pasirinkti partnerius, kad suteiktos kvalifikacijos būtų pripažintos? Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, visos aukštosios mokyklos privalo vykdyti ne tik studijas, bet ir plėtoti mokslą bei tyrimus. Kas yra mokslas universitetuose ir kolegijose, kaip tyrimuose prasmingai gali dalyvauti studentai? Kokia yra aukštųjų mokyklų strateginio valdymo ir tarptautiškumo būklė? Ką kokybės užtikrinimo rezultatai ir kvalifikacijų pripažinimo duomenys sako aukštosioms mokykloms ir studentams?
Diskusija buvo rengiama pagal SKVC įgyvendinamą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Užsienio institucijose įgytų, susijusių su aukštuoju mokslu, kvalifikacijų akademinio pripažinimo tobulinimas (KAPRIS)“ VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-004.
