2021 m. rugsėjo 30 d. vyko VIII edukacijos forumas tema „Kritinio mąstymo gebėjimų ugdymo aukštojo mokslo studijoje: kam ir kodėl?”. Diskusijoje dalyvavo SKVC direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, Studijų vertinimo komisijos, veikiančios prie SKVC, pirmininkas Linas Leonas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Natalija Mažeikienė, Vilniaus universiteto prof. dr. Kristupas Sabolius bei švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė.
Pandemija išryškino tyrimo aktualumą
Kaip pastebėjo MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė, šiuo pandemijos laikotarpiu kritinis mąstymas ir gebėjimas analizuoti, atsirinkti faktais pagrįstą informaciją ir priimti ateičiai svarbius sprendimus dar aktualesnis. Pasak jos, paradoksalu, kad visuomenė iki šiol patiki melagienomis ir spekuliacijomis, o ne moksliniais tyrimais įrodyta informacija.
Edukacijos forume buvo pristatytas 8 mokslininkų grupės atliktas mokslinis tyrimas „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva“. Grupės darbą pristačiusi MRU doc. dr. Daiva Penkauskienė akcentavo, kad kritinis mąstymas – tai globali ir esminė XXI a. kompetencija. Kita vertus, nėra aiškiai apibrėžta, kas yra kritinis mąstymas, kaip jo mokoma ir kaip jis praktiškai pasireiškia. Todėl siūloma studijų programose nurodyti, kaip bus ugdomas ir vertinamas kritinis mąstymas, jo mokyti pagal aiškias koncepcijas, o dėstytojams sukurti sąlygas tobulinti kritinio mąstymo ugdymo kompetencijas.
Skirtingos kritinio mąstymo perspektyvos
Diskusijos dalyviai pristatydami savo kritinio mąstymo perspektyvą pabrėžė skirtingus aspektus. Prof. dr. N. Mažeikienė teigė, kad kairiosios minties politinis realizavimas Lietuvoje nevyko ir Lietuva skirtinguose socialiniuose judėjimuose nedalyvavo, todėl jų dar galima tikėtis ateityje. Profesorė įvardijo, kad dėl visuomenės kritikos kylantys demokratiniai procesai – neatskiriama kritinio mąstymo dalis, nes visuomenės kritika – viena iš kritinio mąstymo dimensijų. Jos teigimu, socialiniuose ir humanitariniuose moksluose visuomenės struktūrų kritika turi būti kritinio mąstymo elementas. „Taip tai, kas vadinama sociologine vaizduote (atpažinti, kaip veikia socialinės struktūros, skirtingi jos lygmenys), taps kertinė kritinio mąstymo dimensija“, – atskleidė N. Mažeikienė.
Prof. dr. K. Sabolius papildė, kad kritinis mąstymas nėra tik metodas, bet ir istorija, turinti gilias šaknis. „Pagal apibrėžimą filosofija – kritinis mąstymas. Kritinis mąstymas – tai, ką daro filosofai, – pasakojo profesorius, – kritinio mąstymo kontekste svarbus filosofas Imanuelis Kantas. Parašęs tris kritikas, jis formuoja kritinio mąstymo lauką.“ Jis paaiškino, kad šių kritikų atžvilgiu atskiriamos dvi sąvokos: kritika (angl. „Critique“) ir kritikavimas (angl. „Criticism“). „Kritikavimas – kritikos prigimtis, o kritika nusako tam tikras galimybes, sąlygas ir galiojimo ribas. Tai svarbu, turint galvoje, mokslo, ypač aukštojo mokslo prigimtį. Vadinasi, gebėjimas pripažinti, kad disciplina ar tyrimas turi galiojimo ribas, kas reprezentuoja atitinkamą silpnumą: negalima visko aprėpti, iš tikrųjų yra tam tikra intelektualinė drąsa“, – apibendrino profesorius. Jis pastebėjo, kad viešajame diskurse apie aukštąjį mokslą dažnai pasitelkiamas instrumentinis racionalizmas kaip kalbėjimo būdas (funkcijos, išeigos, rezultatai, uždaviniai ir kt.), neįtraukiant savo disciplinos poveikio ir galiojimo ribų, dėl to į šiuos svarstymus būtina sugrąžinti intelektualinę drąsą.
L. Leonas nurodė, kad kritinis mąstymas studijų procese yra būtinas kaip pažintinis gebėjimas ir instrumentas, kuris gali kurti rezultatą ir į jį turėtų būti atsižvelgiama. „Kai vertiname aukštojo mokslo studijas, turi būti aišku, kaip jį pritaiko ir kaip tai atsiskleidžia tiek kasdieninėje veikloje, tiek didelių teorijų kontekste”, – sake jis.
Dr. Agnė Kudarauskienė, kalbėdama iš darbo rinkos perspektyvos, pritarė tam, kad kritinis mąstymas – viena iš reikalingiausių kompetencijų darbe. „Darbdaviai kritinį mąstymą išskiria kaip svarbiausią kompetenciją, o tokie darbuotojai vadovams – dovana“, – sakė ji. „Mano nuomone, vien tai, kad įstojama studijuoti į aukštąjį mokslą, jau yra kritinio mąstymo lavinimas“, –kritinio mąstymo ir aukštojo mokslo santykį apibendrino viceministrė.
SKVC nori didesnio akademinio pasaulio įsitraukimo
A. Valeikienė diskusijoje įtvirtino SKVC požiūrį į aukštąjį mokslą. Ji priminė, kad jau Mokslo ir studijų įstatyme nurodytas siekis, kad asmuo ir bendruomenė savarankiškai ir kūrybiškai mąstytų ir veiktų. Analizuodama naujų teisės aktų poreikį, akcentavo, kad teisės aktų detalumas ne visais atvejais yra naudingas. „Kartais geriau sekti britiškąja tradicija, kai teisėkūroje nurodomi tik tam tikri principai, kuriais reikia vadovautis“, – sakė SKVC direktoriaus pavaduotoja. Jos požiūriu, valstybei efektyvi biurokratija – tai, kas sukuria aiškias veikimo taisykles visiems, kas padeda prognozuoti procesus, kokie numatomi rezultatai, ir tai, kas suteikia užtikrintumo bei tam tikrą veikimo struktūrą. „Bet kuri brandi visuomenė priklauso nuo efektyvios biurokratijos”, – apibendrino A. Valeikienė. Dar buvo išsakytas poreikis, jog studijų savianalizės procese būtų pasitelkiama didesnė savirefleksija, nes užsienio ekspertų grupės dažnai pastebi savikritiškumo trūkumą.
Taip pat A. Valeikienė kvietė pasvarstyti, ar nebūtų naudinga pačiam aukštajam mokslui tai, kad būtų sukurtos formalios aukštojo mokslo studijų programos, ruošiančius dėstytojus dėstyti, ir lavinančios kritinio mąstymo ugdymo kompetenciją bei teikiančios atitinkamą profesinę dėstytojo kvalifikaciją.
Renginį moderavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė prof. dr. Lilija Duoblienė.
Visą XIII edukacijos forumo įrašą rasite čia.
