Aukštojoje mokykloje siekiama kokybės, nes tokia yra jos paskirtis, tačiau dažnai viešoje erdvėje studentai skundžiasi studijų kokybe. Pamirštama, kad studentai nėra tik pasyvūs studijų dalyviai, jie gali ir turėtų imtis iniciatyvos gerinant studijų kokybę.
Studentas yra pilnateisis studijų proceso dalyvis, kuris turi pareigą mokytis, aktyviai įsitraukdamas į mokymosi procesą. Tačiau studentas gali reikalauti kokybiško darbo iš kitų proceso dalyvių – dėstytojų, aukštosios mokyklos administracijos darbuotojų.
Kiekvienas aukštojo mokslo dalyvis turi teisę į kokybiškas studijas, teisę dalyvauti vertinant studijų kokybę.
Kaip studentai gali įsitraukti į studijų kokybę?
Tai jie gali padaryti dalyvaudami kokybės užtikrinime savo aukštosios mokyklos viduje arba kokybės vertinimo agentūros organizuojamame išoriniame vertinime.
2012 m. Europos studentų asociacija atliko tyrimą QUEST, kuriame analizavo studentų motyvaciją dalyvauti kokybės užtikrinime. Apie 90 proc. studentų nurodė, kad pirmiausiai taip jie tikisi prisidėti prie studijų sąlygų gerinimo, kiek daugiau nei pusė sutiko su tuo, kad tai pagerins informacijos sklaidą, aukštosios mokyklos atskaitomybę.
Lietuvoje organizuotuose vertinimuose dalyvavę studentai taip pat mano, kad įsitraukimas į išorinį vertinimą leis prisidėti prie Lietuvos aukštojo mokslo tobulinimo. Taip pat, išoriniai vertinimai suteikia galimybę trumpam atitrūkti nuo kasdieninės veiklos, iš arti pamatyti skirtingų aukštųjų mokyklų aktualijas. Taikliausias žodis, kuris apibūdintų studentų norą dalyvauti išoriniame vertinime, yra „sąmoningumas“. Kuo sąmoningesnis studentas, tuo labiau jis supranta, kad studijos yra nuolatinis procesas. Ir kiekvienas iškeltas klausimas, padaryta pataisa veda į tobulėjimą, galintį lemti jo būsimų kolegų profesijos kokybę.
Institucijos viduje studentai gali atlikti šiuos vaidmenis:
- Būti informacijos teikėju – pildyti klausimynus, dalyvauti diskusijose su fakulteto ar institucijos administracija taip pateikiant savo nuomonę apie įvairius studijų aspektus.
- Būti patarėju – dalyvauti rengiant aukštosios mokyklos ar studijų programos savianalizę, perteikti studentų nuomonę.
- Dalyvauti sprendimų priėmime – įsitraukti į aukštosios mokyklos valdymo organus (Tarybą, Senatą), programų komitetus.
Studentų grįžtamasis ryšys – svarbus informacijos šaltinis aukštosios mokyklos administracijai priimant su studijų procesu ir turiniu susijusius sprendimus. Tačiau dažnai studentai yra abejingi siunčiamiems klausimynams ir atsakančiųjų procentas yra nedidelis. Tai patvirtina ir 2015 m. vasarą Bolonijos ekspertų atliktas tyrimas, kuris parodė, kad visada galimybe išsakyti savo nuomonę naudojasi 25 proc. studentų, 32 proc. – kartais, 24 proc. – pavieniais atvejais, o dar 16 proc. tokia galimybe nesinaudoja.
Paklausti, kas skatintų aktyvesnį studentų įsitraukimą į studijų kokybės užtikrinimą, vienos aukštosios mokyklos studentai pažymėjo, jog reikalingas atviresnis dialogas tarp studentų ir administracijos, studentų ir dėstytojų. Studentai mano, kad grįžtamojo ryšio nebuvimas, neinformavimas apie tai kaip buvo atsižvelgta į išsakytas studentų pastabas, mažina studentų motyvaciją dalyvauti studijų kokybės apklausose.
Studentai pastebėjo, jog prasmingo vaidmens suteikimas studijų komitetuose ar kitose darbo grupėse, didesnis įsiklausymas į studentų nuomonę, bendradarbiavimas, o ne formalus kvietimas studentus dalyvauti, nes to reikalauja įstatymas, ženkliai pagerintų studentų norą į studijų kokybės užtikrinimo procesus.
Kitas svarbus aspektas – įsitraukimas į savianalizės procesą. Aukštosios mokyklos reguliariai analizuoja vykdomas studijų programas bei visą institucijos vykdomą veiklą. Studentų dalyvavimas savianalizių grupėse padeda geriau atspindėti besimokančiųjų požiūrį bei objektyviai pateikti informaciją.
Studentai gali įsitraukti ir į išorinį kokybės užtikrinimą Lietuvoje ar net užsienio šalyse. Šiame procese taip pat galimi keli studentų vaidmenys:
- Informacijos teikėjo – dalyvaujant susitikimuose su ekspertų grupėmis ir išsakant objektyvią nuomonę apie studijas, paramą studentams.
- Patarėjo – tiesiogiai įsitraukiant į vertinimo procesą ir dalyvaujant ekspertų grupės darbe vienu iš grupės narių.
- Sprendimo priėmėjo – dalyvaujant Studijų kokybės vertinimo centre veikiančiose patariančiosiose komisijose: Studijų vertinimo komisijoje, Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijoje.
Lietuvoje reguliariai vertinamos visos vykdomos studijų programos bei visų aukštųjų mokyklų veikla. Šiems vertinimams pasitelkiamos ekspertų grupės, kurių daugumą sudaro ekspertai iš užsienio. Privalomas kiekvienos vertintojų grupės narys yra studentas. Ekspertais gali tapti tie studentai, kurie aktyviai dalyvauja studentiškoje veikloje savo institucijoje ar Studentų sąjungoje, yra baigę Studijų kokybės vertinimo centro organizuotus mokymus.
Ekspertų grupės susipažįsta su aukštųjų mokyklų parengtais savianalizės dokumentais, vyksta vizito į vertinamą instituciją bei rengia vertinimo išvadas. Vertinimo išvadų pagrindu studijų programos ar aukštosios mokyklos yra akredituojamos. Visos vertinimo išvados yra skelbiamos viešai Studijų kokybės vertinimo centro tinklapyje, kad bet kuris žmogus galėtų pasiskaityti apie konkrečios studijų programos ar aukštosios mokyklos stipriąsias puses, trūkumus.
Studentų, dalyvavusių SKVC organizuotuose vertinimuose, nuomone, studento dalyvavimas ekspertų grupėje yra būtinas, nes studentas atkreipia dėmesį į aspektus, kurie yra puikiai suvokiami ir aktualūs jauno studijuojančio žmogaus akimis, kadangi vertinama tiesioginė patirtis ir poreikiai, esantys studijų metu. Studentų įtraukimas sukuria laisvą atmosferą, skatinančią bestudijuojančius atsiverti ir išsakyti tikrąsias problemas.
Kartu su socialinių partnerių atstovais, studentų balsas dažnai lemia, jog atsižvelgiama ne tik į akademinius (kuriuos puikiai išmano ekspertų grupės nariai akademikai), bet ir praktinius programos vertinimo aspektus, tokius kaip aukštosios mokyklos turimi resursai bei studentams suteikiamos sąlygos, mokymosi krūviai, praktikos bei įsidarbinimo galimybės, darbų vertinimo kriterijai ir pan.
Ekspertų grupės vizito metu susitikimas su studentais dažniausiai išryškina pačias esmines studijų programos problemas, kurias iki susitikimo su studentais ekspertų grupė dažnai būna užčiuopusi, tačiau dar nebūna iki galo įsitikinusi jų svarba ir mastu.
Pokalbis su studentais gali padėti atskleisti sutapimus arba neatitikimus tarp administracijos lūkesčių ir deklaruojamų dalykų bei realybės, nes iki studentų ne visada nukeliauja studijų programos ar studijų dalyko tikslas ar kiti studijų dokumentuose išdėstyti dalykai. Dažniausiai per pokalbį su studentais išaiškėja didžiausios problemos, susijusios su studijų procesu ir programos vadyba.
Taigi studijų kokybės užtikrinimas ir gerinimas yra bendros studentų, dėstytojų ir aukštosios mokyklos administracijos pastangos. Studentų įsitraukimas yra būtinas, kuriant ir įgyvendinant nuolatinio kokybės gerinimo strategijas, vykdant studijų kokybės priežiūrą ir vertinimą.
Autoriai: Nora Skaburskienė ir Jolita Butkienė
