.jpg)
2023 m. balandžio 4 d. pasirašytas Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centro) direktoriaus įsakymas SV6-14 dėl Vilniaus kolegijos akreditavimo 7 metų laikotarpiui.
Aukštosios mokyklos vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintu Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu bei Centro direktoriaus patvirtinta Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika.
Tarptautinės ekspertų grupės vizitas į aukštąją mokyklą vyko 2022 m. lapkričio 22–24 d.
Ekspertai aukštosios mokyklos veiklą įvertino teigiamai.
Aukštosios mokyklos veikla įvertinta pagal keturias vertinamąsias sritis penkių balų skalėje, kur 1 yra žemiausias, o 5 – aukščiausias galimas įvertinimas. Vilniaus kolegija (VIKO, Kolegija) įvertinimas: Valdymo sritis – labai gera nacionaliniame kontekste ir tarptautinėje erdvėje, be jokių trūkumų, vertinama 4 balais; Kokybės užtikrinimo sritis plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų ir vertinama 3 balais; Studijų ir mokslo (meno) veiklos sritis – labai gera nacionaliniame kontekste ir tarptautinėje erdvėje, be jokių trūkumų, vertinama 4 balais; Poveikio regionų ir visos šalies raidai sritis plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų, vertinama 3 balais.
Ekspertai įvardijo, kad Kolegijos strategija atitinka misiją, yra suderinta su nacionaline ir Europos politika bei nustato aiškią ir nuoseklią aukštosios mokyklos plėtros sistemą. Strategijos įgyvendinimo pažanga yra tinkamai peržiūrima, o išvados naudojamos tobulėti. Valdymo struktūra yra skaidri, o sprendimai priimami veiksmingai, pagrįstai paskirstant susijusius įgaliojimus ir atsakomybę tarp aukštosios mokyklos vadovybės ir padalinių. Ekspertai įžvelgė tai, kad procesų valdymas geresnis remiantis reguliariais vertinimais, turima daug duomenų, kurie analizuojami siekiant pagerinti veiklos rezultatus. Kita vertus, veiklos analizę ir tobulinimą padėtų atlikti platesnis duomenų, įskaitant kokybinius, rinkimas. Pastebima, kad studentai, darbuotojai ir kiti bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja aukštosios mokyklos valdyme per formalias įvairaus lygmens struktūras.
Ekspertų vertinimu, Vilniaus kolegijoje įdiegtos patikimos darbuotojų įdarbinimo ir vertinimo procedūros, sukurta motyvuojanti darbo aplinka, kurioje vyrauja stipri komandinė dvasia daug progų plėsti kompetencijas ir siekti karjeros. Akademinio ir neakademinio personalo komandos yra užtektinai stiprios pagal jų skaičių ir kvalifikaciją, kad galėtų įgyvendinti strateginius tikslus ir kt. Antra vertus, ekspertų manymu, personalo valdymą būtų galima pagerinti sprendžiant tai, kad per didelis kai kurių dėstytojų darbo krūvis.
Daktaro laipsnį turinčių darbuotojų pasiskirstymas yra gana netolygus – daug daugiau jų dirba ekonomikos ir vadybos srityse, ir tai atsispindi mokslinių tyrimų apimtyje. Ekspertai akcentuoja, kad atsižvelgdama į savo planus siūlyti magistrantūros studijas, VIKO turėtų daugiau įdarbinti darbuotojų atitinkamuose fakultetuose.
Finansiniai, mokymo, mokymosi ir mokslinių tyrimų ištekliai yra gerai suplanuoti ir valdomi. Lėšos, gautos iš įvairių šaltinių, veiksmingai panaudotos Kolegijos mokymo, mokymosi ir mokslinių tyrimų infrastruktūrai atnaujinti. Įranga iš esmės yra tinkama, nors kai kuriuose fakultetuose įrangą būtų naudinga atnaujinti.
Kolegija yra sukūrusi ir toliau plėtoja kokybės vadybos sistemą, atitinkančią Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires (ESG) bei Lietuvos teisės aktų reikalavimus.
Anot ekspertų, Kolegija, pagal savo misiją ir strateginius tikslus, sukūrė ir toliau tobulina į studentus orientuotą mokymosi aplinką ir teikia į praktiką orientuotas studijų programas, pagal kurias rengiami darbo rinkoje paklausūs absolventai. Kolegija sėkmingai konkuruoja dėl naujų studentų, tačiau ji dar turi veiksmingiau įgyvendinti priemones, numatytas studentų nubyrėjimui mažinti.
Siekdama strateginio tikslo plėtoti taikomųjų mokslinių tyrimų ir meno veiklą, Kolegija turi nuoseklią institucinę struktūrą, plečia savo veiklą šioje srityje. Įvairiose srityse atliekamų taikomųjų mokslinių tyrimų lygis yra skirtingas. Nors studentai prisideda prie didelės dalies Kolegijos publikacijų, taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose dalyvauja tik nedidelė visų studentų dalis.
Ekspertai pastebi, kad visame kolegijų sektoriuje šiai kolegijai skirta didžiausia valstybės biudžeto dotacija taikomiesiems moksliniams tyrimams, bet būtina užtikrinti tvarų jų finansavimą.
Kolegija turi aiškią tarptautiškumo strategiją ir aktyviai dalyvauja studentų ir darbuotojų mobilumo bei institucinio bendradarbiavimo projektuose, apimančiuose tiek studijas, tiek mokslinius tyrimus.
Kolegijos veiklose, pasak ekspertų grupės, svarbią vietą užima jos poveikis regioniniam ir nacionaliniam vystymuisi ir tai atspindi jos strateginio mąstymo posūkį socialinės atsakomybės link. Kolegija yra užmezgusi tvirtus ryšius su socialiniais partneriais ir reaguoja į jų poreikius. Konstatuota, kad Kolegija prisideda prie vystymosi, visų pirma regioniniu lygmeniu ir daugiausia per absolventų, kurių praktinius įgūdžius vertina darbdaviai, rengimą. Kolegija taip pat vis aktyviau bendradarbiauja su regionu teikdama taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultacijas ir mokymosi visą gyvenimą paslaugas. Kita vertus, ekspertai teigia, kad jai trūksta sistemingo ir aktyvaus požiūrio, o jos naudojami rodikliai dar nėra tinkami jos veiklos veiksmingumui ar poveikiui įvertinti.
Su Vilniaus kolegijos išorinio veiklos vertinimo išvadomis galima susipažinti čia.
