2023 m. balandžio 5 d. pasirašytas Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centro) direktoriaus įsakymas nr. SV6-16 dėl Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos akreditavimo 7 metų laikotarpiui.
Aukštosios mokyklos vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintu Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu bei Centro direktoriaus patvirtinta Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika.
Tarptautinės ekspertų grupės vizitas į aukštąją mokyklą vyko 2022 m. spalio 25–27 d.
Ekspertai aukštosios mokyklos veiklą įvertino teigiamai.
Aukštosios mokyklos veikla įvertinta pagal keturias vertinamąsias sritis penkių balų skalėje, kur 1 yra žemiausias, o 5 – aukščiausias galimas įvertinimas. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (toliau – Kolegija) įvertinimas: Valdymo sritis – 2 balai, sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti; Kokybės užtikrinimas, Studijų ir mokslo (meno) veiklos sritis, Poveikio regionui ir visos šalies raidai sritis įvertintos po 3 balus, t. y. jos plėtojamos sistemiškai, be esminių trūkumų.
Ekspertų grupė konstatuoja, kad 2022–2024 m. strateginis veiklos planas atitinka Kolegijos misiją – rengti atsakingus specialistus ir tvarios visuomenės narius inžinerijos ir dizaino srityse bei siekti, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatai būtų prieinami ir naudingi plačiajai visuomenei ir verslui.
Visgi vertindami Kolegiją ekspertai pastebi, kad ne visi aukštosios mokyklos strateginio plano tikslai buvo visiškai pasiekti, nes dauguma suplanuotų veiksmų nebuvo susieti su aiškiais kiekybiniais rodikliais ar sėkmės kriterijais. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo pateikta įrodymų, ar Kolegijos valdymo struktūros pokyčiai pagerino jos veiklos procesus.
Ekspertų grupės nariai taip pat atkreipia dėmesį į studentų skaičiaus mažėjimą. Pastebima, kad dėl nuolatinio studentų skaičiaus mažėjimo patalpos ir įranga nėra efektyviai panaudojami. Ir nors ekspertai įsitikinę, kad esamas Kolegijos akademinis personalas yra motyvuotas ir nuolat kelia savo kvalifikaciją bei kompetenciją, dėl nuolatinio studentų skaičiaus mažėjimo Kolegijoje atitinkamai mažėja ir dėstytojų. Iš jų gerokai sumažėjo jaunesnių darbuotojų dalis – tai kelia grėsmę akademinių studijų tęstinumui Kolegijoje. Nors ateinančiais metais įstojusių studentų skaičius gali padidėti ekspertų grupė pasigedo Kolegijos strategijos, kaip įveikti šias personalo problemas.
Į studentą orientuoto mokymosi, mokymo ir vertinimo srityje Kolegija dirba pagal Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas (ESG), nes siekia užtikrinti, jog studijų programos būtų vykdomos taip, kad studentai būtų skatinami aktyviai dalyvauti mokymosi procese, o studentų vertinimas tai atspindėtų. Diskutuojant su akademiniu personalu, ekspertų grupė pastebėjo, jog jie stengiasi skatinti besimokančiųjų savarankiškumą, kartu užtikrindami tinkamą akademinio ir kito personalo vadovavimą ir paramą.
Kolegija savo savianalizės suvestinėje nurodo, kad studentų ir absolventų dalyvavimas apklausose mažėja, todėl mažėja dalyvių imtis ir teikiamos grįžtamosios informacijos kokybė. Siekdama įtraukti Kolegijos studentus į studijų kokybės gerinimo procesą, Kolegija ieško kitų būdų, pavyzdžiui, apskritojo stalo diskusijos su studentų grupėmis, sistemingas Kolegijos administracijos bendravimas su Kolegijos studentų atstovybės nariais, prezidentu, dėstytojų bendravimas su studentais ir absolventais.
Ekspertai sutinka, kad sistemingas grįžtamasis ryšys – pagrindinė priemonė, padedanti užtikrinti kokybę ir nuolatinį tobulėjimą. Ekspertų grupė siūlo Kolegijai įvairinti duomenų rinkimą, vadovautis ne vien tik apklausomis, bet ir didinti studentų įsitraukimo į kitokio pobūdžio aptarimus, pvz., apsvarstyti galimybę naudotis studijų programų aptarimų forumais ir pan.
Didžiausias Kolegijos konkurencinis pranašumas kitų kolegijų atžvilgiu yra unikalių Lietuvoje studijų programų pasiūla (pvz., transporto inžinerijos srityje) bei inžinerijos, dizaino ir verslo studijų sinergija. Ekspertų grupės nuomone, pastaruoju atveju Kolegija ne iki galo išnaudoja dalykų derinio galimybes ir potencialą, nes bendradarbiavimas tarp fakultetų, o ypač jungtinėse studijų programose ir studentų projektuose suteikia daugiau galimybių tarpdisciplininei veiklai.
Ekspertai pozityviai atsiliepia apie tai, kad per pastaruosius kelerius metus visos vykdomos studijų programos buvo atnaujintos, daugiau dėmesio skiriant skaitmeninėms žinioms ir kompetencijoms bei iš dalies akcentuojant tvarumą ir darnų vystymąsi.
Kolegija rengia vietos ir regiono ekonomikai reikalingus absolventus, o socialiniai partneriai apie juos labai teigiamai atsiliepia. Deja, absolventų skaičius mažėja (2021 m., palyginti su 2017 m., jų buvo 43 % mažiau). Pagrindinė absolventų trūkumo pastaruoju metu priežastis – jau minėtas mažėjantis stojančiųjų į Kolegiją skaičius, kurį iš dalies lėmė demografinės tendencijos ir pasikeitę priėmimo į studijas reikalavimai Lietuvoje (nustatę minimalų konkursinį 4,3 balą į valstybės finansuojamas studijų vietas). Ekspertų grupės nuomone, siekiant padidinti studentų priėmimą, būtų galima labiau struktūruoti Kolegijos rinkodarą ir reklamą. Taip pat siūloma skirti atitinkamą dėmesį studentų nubyrėjimo problemai spręsti (pavyzdžiui, motyvuojančios veiklos, aktyvesnio studentų atstovų įtraukimo ir darbo, skatinančio studentų įsitraukimą, įmonių motyvavimo siūlyti stipendijas ir t. t.).
Kolegija iš esmės atitinka regiono ir šalies pramonės poreikius, susijusius su kvalifikuotų specialistų, ypač įvairiose inžinerijos srityse, poreikiu. Kaip gerosios praktikos pavyzdys galėtų būti paminėtas Kolegijos įsteigtas Geležinkelių transporto specialistų rengimo sektorinis praktinio mokymo centras, kuris yra vienintelis tokių specialistų rengimo padalinys Lietuvoje. Mokymosi visą gyvenimą veikla taip pat apima platų bendradarbiavimą su įvairiais pramonės partneriais, pvz., HAAS techninio mokymo centras rengia kompiuterinių staklių operatorių-programuotojų mokymo kursus, „Toyota“ techninio mokymo centras rengia „Toyota“ serviso darbuotojų ir Kolegijos dėstytojų mokymus ir t. t.
Su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos išorinio veiklos vertinimo išvadomis galima susipažinti čia.
