Akredituota Vilniaus verslo kolegija

2023-06-16

2023 m. balandžio 25 d. pasirašytas Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centro) direktoriaus įsakymas Nr. SV6-19 dėl Vilniaus verslo kolegijos akreditavimo 3 metų laikotarpiui.

Aukštosios mokyklos vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintu Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) bei Centro direktoriaus patvirtinta Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika.

Tarptautinės ekspertų grupės vizitas į aukštąją mokyklą vyko 2022 m. lapkričio 22–24 d.

Ekspertai aukštosios mokyklos veiklą įvertino neigiamai.

Aukštosios mokyklos veikla įvertinta pagal keturias vertinamąsias sritis penkių balų skalėje, kur 1 yra žemiausias, o 5 – aukščiausias galimas įvertinimas. Vilniaus verslo kolegijos (toliau – Kolegija) įvertinimas: Valdymo sritis – 1 balas, sritis netenkina minimalių reikalavimų, yra esminių trūkumų; Kokybės užtikrinimas – 2 balai, sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti; Studijų ir mokslo (meno) veiklos sritis – 1 balas, sritis netenkina minimalių reikalavimų, yra esminių trūkumų; Poveikio regionui ir visos šalies raidai sritis – 2 balai, sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti.

Vertinamuoju laikotarpiu Kolegija patyrė didelių pokyčių, 2021 m. pasikeitė Kolegijos savininkai, buvo parengta nauja strategija 2021–2025 metams, vyko personalo kaita. Ekspertai pastebi, kad Kolegija iškėlė ambicingesnę viziją, tačiau tai neatsispindėjo iš esmės peržiūrint ir patobulinant strateginius siekius. Be to, ekspertų grupė pasigedo išsamios ankstesnio strateginio plano įgyvendinimo rezultatų analizės, o dabartinėje strategijoje nustatyti pagrindiniai rodikliai ir veiksmai nėra pakankami ambicingai vizijai įgyvendinti. Ekspertai akcentuoja, jog vidaus struktūros, procesai ir procedūros turi būti plėtojami.

Šiuo metu esanti neformali grįžtamojo ryšio kultūra turėtų būti pagrįsta formaliais sprendimų priėmimo procesais, sprendimai paremti ankstesnėmis įžvalgomis ir struktūriniu visų socialinių dalininkų dalyvavimu.

2020 ir 2022 m. buvo atlikta Kolegijos procesų valdymo analizė ir padaryti atnaujinimai. Po šios peržiūros Kolegija pakeitė savo požiūrį – nuo įsakymais pagrįsto procesų aprašymo pereita prie vizualinio procesų atvaizdavimo makroschemoje. Nors ekspertai pripažįsta, jog ši makroschema gerai apžvelgia vidaus procesus, jie daro išvadą, kad procesų nuoseklumas ir atskirų procesų aprašymų konkretumo lygis yra nepakankamas. Tačiau procesų makroschema gali būti geras pagrindas, padedantis įgyvendinti vidaus politiką ir paremti vidaus kokybės užtikrinimo sistemą.

Remiantis gautais dokumentais ir vizito metu vykusiais pokalbiais, ekspertai padarė išvadą, jog Kolegijos vidaus procesai nepakankamai grindžiami Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo gairėmis ir nuostatomis (ESG). Kai kurių ESG reikalavimų, pavyzdžiui, susijusių su visuomenės informavimu, Kolegija nesilaiko tinkama apimtimi. Todėl ekspertų grupė primygtinai reikalauja, kad Kolegija nuodugniai išanalizuotų ESG ir Kolegijos procesų atitiktį ESG.

Didelį susirūpinimą ekspertams kėlė studentų įsitraukimas į sprendimų priėmimą Kolegijoje. Nors renkami ir skelbiami kai kurie duomenys apie absolventų pasiekimus, reikia toliau plėtoti šią veiklą teikiant išsamią informaciją apie Kolegijos studijų programas ir absolventų pasiekimus visomis kalbomis, kuriomis siūlomi diplomai. Siekiant įgyvendinti strateginiame plane nurodytus siekius, turėtų būti sudarytos sąlygos akademinio personalo profesiniam tobulėjimui, įskaitant didelės dalies dėstytojų taikomųjų mokslinių tyrimų veiklos plėtojimą. Pastebėta, jog norint sudaryti palankias sąlygas Kolegijos strategijoje nustatytiems tikslams pasiekti, taip pat reikės pritraukti papildomų finansinių išteklių.

Ekspertai teigiamai vertina tai, kad Kolegija turi viešą Kokybės politiką ir rašytinius procesų aprašus, tačiau vertinant Kolegijos pasiektus veiklą ir pasiektus rezultatus, matyti, kad pernelyg daug Kolegijos veikloje priklauso nuo neformalaus bendravimo. Rekomenduojama aiškiau paskirstyti atsakomybes ir daugiau dėmesio skirti formalizuojant ir koordinuojant procesus. Visi socialiniai dalininkai turėtų būti struktūriškai įtraukti į aukštosios mokyklos veiklą.

Ekspertai teigiamai vertina tai, kad Kolegijoje nemaža dalis dėstytojų yra patyrę specialistai-profesionalai. Studentai, absolventai ir darbdaviai vertina Kolegijos teikiamo studijų mokymo programų kokybę. Kaip trūkumą ekspertai pastebi, kad vertinimo laikotarpiu tarptautiškumo rezultatai šioje srityje buvo labai riboti, nors Kolegija palyginti neseniai investavo į savo tarptautiškumo didinimą.

Tarptautiškumo skatinimas ir įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių strateginių Kolegijos krypčių, įtvirtintų jos strategijoje, kuria siekiama prisidėti prie Europos švietimo erdvės kūrimo. Ekspertai pastebi, kad Kolegija nedalyvauja jokiame „Horizon Europe“ projekte ar kituose didelio masto mokslinių tyrimų projektuose. Ekspertų nuomone, dalyvavimas tokiuose projektuose leistų ne tik pritraukti nemažai lėšų moksliniams tyrimams, bet ir užmegzti glaudžius ryšius su užsienio institucijomis.

Kolegijos strategijoje numatoma būsima tarptautinių studentų dalis 30–40 % nuo visų studentų. Ekspertai teigia, kad norint pasiekti tokią užsienio studentų dalį, Kolegijai reikės įdėti daug papildomų pastangų, kas šiuo metu nėra numatyta. Tiesa, kai kurios priemonės yra įgyvendinamos, pvz., tarptautiniai aspektai anglų kalba dėstomose studijų programose yra akivaizdūs, tačiau svarbu, kad Kolegija investuotų į užsienio ir vietos studentų sąveiką ne tik per laisvalaikio veiklas, bet ir per bendrus projektinius darbus ir studijų veiklą.

Įvertinę turimus duomenis, ekspertai padarė išvadą, kad vertinimo laikotarpiu pasiekti rezultatai neatitinka minimalių šiai sričiai keliamų reikalavimų.

Ši Kolegija siūlo 7 Lietuvos visuomenei aktualias bakalauro studijų programas. Ji taip pat investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros projektus kartu su Lietuvos įmonėmis, siekdama prisidėti prie inovacijų ir ekonomikos augimo Lietuvoje. Ekspertai rekomenduoja Kolegijai aiškiau įvardyti numatomą poveikį ir sistemingiau stebėti jau pasiektus rezultatus.

Ekspertų grupė teigiamai vertina tai, kad Kolegija siūlo ištęstines ir nuotolines formos studijas, nes dėl jų studentai gali lanksčiai mokytis. Pastebi, kad ateityje svarbi plėtros sritis, kurioje jau matyti teigiamų postūmių – mokymosi visą gyvenimą pasiūla. Ši sritis yra svarbi tiek Kolegijos absolventams, tiek socialiniams partneriams ir kitiems specialistams, siekiantiems tęstinio mokymo. Mokymo inovacijų skyrius siūlo mokymus apie inovatyvius mokymo metodus dėstytojams, kad užtikrintų jų profesinį tobulėjimą. Šiuose kursuose be Kolegijos dėstytojų gali dalyvauti ir asmenys iš kitų aukštųjų mokyklų. 2021 m. mokymo kursuose dalyvavo 47 dėstytojai. Kolegija taip pat dalyvauja įvairiuose projektuose, pvz., skirtuose Lietuvos jaunimo verslumui ugdyti.

Ekspertų vertinimu, į strateginį planą nėra įtraukti visi svarbūs poveikio regionų ir visos šalies raidai aspektai, mokymosi visą gyvenimą veiklų vertinimas turi būti atliekamas sistemingiau. Pavyzdžiui, nustatyti rodikliai daugiausia orientuoti į veiklas, o ne į priemonių veiksmingumą ir galutinį poveikį regionų ir visos šalies raidai. Ekspertų grupė ragina Kolegiją aiškiau įvardyti siekiamą poveikį ir plačiau įtraukti jį į nustatytus rodiklius. Kolegijai rekomenduojama parengti strateginę išorės veiklos viziją, kuri susietų Kolegijos mokymo ir mokymosi bei mokslinių tyrimų darbotvarkes. Tai apimtų platesnių mokymosi visą gyvenimą poreikių ir reikalavimų, įskaitant hibridinio ir nuotolinio mokymosi galimybes, tyrimą.

Vadovaujantis Aprašu, Kolegijos veiklą įvertinus neigiamai, ji akredituota 3 metų laikotarpiui. Vykdydama paskesnę veiklą, Kolegija per 3 mėnesius nuo išvadų gavimo parengs veiksmų nustatytiems trūkumams šalinti ir rekomendacijoms įgyvendinti planą, kuris bus svarstomas LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sudarytoje grupėje. Numatytų priemonių įgyvendinimą Kolegija pristatys savo pažangos ataskaitoje. SKVC, vykdydamas paskesnę veiklą, atliks veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną ir apie veiksmų plano įgyvendinimo rezultatus informuos ŠMSM bei aukštąją mokyklą.

Su Vilniaus verslo kolegijos išorinio veiklos vertinimo išvadomis galima susipažinti čia.

Atgal