2022 m. spalio 5 d. pasirašytas Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centro) direktoriaus įsakymas dėl Vilniaus universiteto akreditavimo 7 metų laikotarpiui.
Aukštosios mokyklos vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintu Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu bei Centro direktoriaus patvirtinta Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika.
2022 metų balandžio mėnesį Vilniaus universitetas (toliau – VU, Universitetas) Centrui pateikė savianalizės suvestinę. Tarptautinės ekspertų grupės vizitas į aukštąją mokyklą organizuotas 2022 m. gegužės 10–12 dienomis.
Ekspertai aukštosios mokyklos veiklą įvertino teigiamai.
Aukštosios mokyklos veikla įvertinta pagal keturias vertinamąsias sritis penkių balų skalėje, kur 1 yra žemiausias, o 5 – aukščiausias galimas įvertinimas. Visos vertinamosios sritys – Valdymo, Kokybės užtikrinimo, Studijų ir mokslo (meno) veiklos ir Poveikio regionų bei visos šalies raidai – įvertintos labai gerai (4 balais), Universiteto veikla šiose srityse įvertinta kaip labai gera nacionaliniame kontekste ir tarptautinėje erdvėje, be jokių trūkumų.
Ekspertų grupė pažymėjo, kad Vilniaus universitetas, būdamas seniausias visapusiškų mokslinių tyrimų universitetas šalyje, ne tik atlieka svarbų vaidmenį kaip talentų ir mokslinių tyrimų šaltinis, bet ir tarnauja kaip analitinis centras sprendžiant didžiuosius iššūkius, su kuriais Lietuva, Europa ir pasaulis susidurs artimiausiais dešimtmečiais. Ekspertai pastebi, kad dabartinė geopolitinė situacija Lietuvą ir rytinį Europos pasienį nubloškė į patį politinių įvykių centrą, ir tai, nepaisant iššūkių, Universitetui gali padėti tapti svarbiausiu Baltijos jūros regiono analitiniu centru, analitine platforma ir regiono ateities kūrėju.
Vertindami Valdymo sritį ekspertai pastebi, kad VU institucinė vadyba pasižymi lyderyste, o sukurtos valdymo priemonės leidžia spręsti strateginius klausimus apie ilgalaikius mokslo ir socialinius pokyčius. Kaip vieną iš gerosios praktikos pavyzdžių ekspertų grupė paminėjo sėkmingą buvusio Šiaulių universiteto ir dar anksčiau Tarptautinės verslo mokyklos prisijungimą, kas visoms dalyvaujančioms institucijoms buvo naudinga. Universitetas pasižymi didele decentralizacija, kuri padeda ieškoti konsensuso tarp vidinės bendruomenės narių, tačiau taip pat ir trukdo greitai reaguoti į išorės poreikius ir vystyti platesnio masto institucines iniciatyvas.
Kokybės užtikrinimo srityje ekspertai pastebi, kad VU atspindi gerai išvystytą kokybės kultūrą su plačiu kokybės užtikrinimo procedūrų ir kitų strateginių priemonių, kuriomis siekiama plėtoti kokybę, spektru, apimančiu visus Universiteto teikiamų paslaugų aspektus. Kokybės užtikrinimo procedūros ir kitos kokybės vystymo priemonės tokios, kaip į rezultatus orientuotas finansavimas ir atlyginimas, personalo kompetencijos ugdymas ir paramos paslaugos, veikia efektyviai. Universiteto įsipareigojimas nuolat tobulinti paslaugų kokybę buvo akivaizdus, tačiau ekspertai taip pat pažymi, kad bendra kokybės užtikrinimo sistema, apimanti visus kokybės plėtros aspektus, vis dar kuriama.
Studijų ir mokslo (meno) srityje Vilniaus universitetas yra orientuotas į tarptautinį lygį ir savo veikla atitinkantis Universiteto strategiją. Pažymima, kad egzistuoja aiškūs ir tinkami rodikliai, skirti šiam procesui stebėti ir valdyti. Kai kurios veiklos praktikos yra tinkamos ir nusistovėjusios, tačiau įvairių akademinių padalinių tarptautiškumo rezultatai labai skiriasi, ir dar nėra tinkamo plano šiai problemai spręsti. Ekspertų grupė rekomenduoja sparčiau plėsti esamų Universiteto doktorantūros mokyklų modelį ir visame Universitete, ypač tuose padaliniuose, kuriuose vykdoma mokslinė veikla palyginamojo mokslinės veiklos vertinimo metu buvo įvertintos aukščiausiais balais, siūlyti tarptautines magistrantūros ir doktorantūros studijų programas, didinti studijų programų lankstumą, įskaitant tarpdiscipliniškumą ir daugiadiscipliniškumą.
Poveikio regionų bei visos šalies raidai srityje Vilniaus universitetas daro išskirtinį poveikį šalies visuomenei, ekonomikai, politikos formavimui ir viešosioms diskusijoms. Pavyzdžiui, VU tyrėjai atliko svarbų vaidmenį kovojant su COVID-19 pandemija ir užtikrinant visuomenės sveikatos apsaugą. Aktyvus Universiteto vaidmuo komunikacijos ir žinių perdavimo srityje yra ne tik misijos dalis – šį vaidmenį skatina ir remia platus jo narių įsitraukimas į išorinius tinklus ir viešuosius forumus. Universiteto absolventų ir strateginių partnerių tinklai yra stiprūs ir suteikia išskirtinę galimybę Universitetui daryti atitinkamą įtaką, kuria jis sąmoningai ir aktyviai naudojasi. Pastaraisiais metais Universitetas gerokai padidino savo poveikį nacionaliniams inovaciniams pajėgumams, t. y. padidino mokslinių tyrimų rezultatų vertę, teikė paramą su VU susijusioms aukštųjų technologijų įmonėms arba kūrė inovacijų centrus svarbiausiuose šalies ekonomikos sektoriuose.
Ekspertai rekomenduoja Universitetui kurti sistemingą mokymosi visą gyvenimą poreikių vertinimo procesą, daugiau dėmesio skirti išorinių veiksnių, darančių didelę įtaką Lietuvos valstybei, visuomenei ir ekonomikai, vertinimui ir stiprinti partnerystę srityse, kuriose Universitetas ypač stiprus, pavyzdžiui, finansinių technologijų, lazerių ir lustų technologijos, tvari aplinka, išmanieji miestai.
Apibendrinant galima teigti, kad Universitetas savo veikla įrodė, kad gali būti pažangiausių tarptautinių mokslinių tyrimų grupių dalis tose srityse, į kurias ilgesnį laiką buvo investuota ir kuriose buvo užtikrintas tyrėjų mobilumas. Vis dėlto, kad Universitetas būtų toks orientuotas į tarptautinę rinką, kokiu jis siekia būti ir kokio reikia šaliai, Universitetui reikėtų suteikti daugiau savarankiškumo sprendžiant su studijų programomis susijusius klausimus ir nustatant prioritetus bei valstybės mastu priimti sprendimus dėl didesnių išteklių šiam Universiteto vaidmeniui atlikti.
Su Vilniaus universiteto vertinimo išvadomis galima susipažinti čia.
