Kaip ekspertai vertina statybos inžinerijos krypties studijas Lietuvoje?

2022-06-22

2021 m. lapkričio – 2022 m. kovo mėn. vyko statybos inžinerijos krypties pirmosios ir antrosios  pakopų studijų išorinis vertinimas. Išorinį vertinimą atliko Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC)  atrinkti ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Estijos, Graikijos, Portugalijos, Šiaurės Makedonijos,  Pietų Afrikos Respublikos ir Lietuvos. 

Statybos inžinerijos krypties studijos buvo vertinamos 4 universitetuose – Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete, bei 6 kolegijose – Alytaus kolegijoje, Kauno technikos kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Iš viso buvo įvertintos 16 pirmosios ir 14 antrosios pakopos statybos inžinerijos krypties studijų programų. Vertinti studijas buvo sudarytos dvi tarptautinės ekspertų grupės. Viena grupė vertino universitetuose vykdomas statybos inžinerijos krypties studijas, kita grupė – kolegijose vykdomas statybos inžinerijos krypties studijas.

Rezultatų apžvalga kolegijose

Statybos inžinerijos krypties studijas kolegijose vertinę ekspertai pažymėjo, kad programų turinys yra gerai subalansuotas ir tai užtikrina tinkamą krypties specialistų parengimą vietos, regioniniams ir šalies poreikiams. Ekspertų nuomone, programų turinys atnaujinamas atsižvelgiant į skaitmenizacijos statybos sektoriuje poreikius, įsigyjama reikalinga kompiuterinė ir programinė įranga, tačiau tvarumo ir statybos saugos klausimams programų turinyje skiriamas per mažas dėmesys. Ekspertai atkreipė dėmesį į glaudų socialinių partnerių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, skiriamą paramą materialiesiems ištekliams įsigyti, dalyvavimą tobulinant programas, priimant studentus į praktikas bei juos įdarbinant, tačiau pažymėjo, kad socialiniai partneriai galėtų aktyviau bendradarbiauti su studentais rengiant baigiamuosius darbus.  

Ekspertai pastebi, kad dėstytojai atsižvelgia į studentų individualius poreikius, o pandemijos sukelti nuotolinio mokymo ir mokymosi iššūkiai buvo sėkmingai įveikti visose vertintose aukštosiose mokyklose, suteikiant materialinę, konsultacinę ir psichologinę paramą studentams ir dėstytojams. 
Tačiau ekspertai susirūpinimą išreiškė dėl nuolat mažėjančių stojančiųjų skaičiaus krypties programose, nepaisant augančios specialistų paklausos rinkoje, darbdavių reiškiamo susirūpinimo trūkstamais specialistais. Ekspertai paragino tiek aukštąsias mokyklas, tiek socialinius partnerius aktyviau populiarinti statybos inžinerijos krypties studijas vidurinių mokyklų moksleiviams, organizuoti aktyvesnę švietėjišką veiklą, siekiant padrąsinti ir skatinti moksleivius rinktis statybos inžinieriaus profesiją. 

Tobulintini aspektai

Vertinant mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajas ekspertai atkreipė dėmesį, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai aktyviai dalyvauja nacionalinio lygmens mokslinėje veikloje, skatina studentus dalyvauti mokslinėse konferencijose, tačiau tarptautinis tiek studentų, tiek dėstytojų mobilumas yra žemas. Ekspertai pažymi, kad kolegijos turėtų aktyviau skatinti dėstytojus publikuoti mokslinius darbus tarptautiniuose žurnaluose, skaityti pranešimus tarptautinėse konferencijose, aktyviau įsitraukti į mokslinę-tiriamąją veiklą bei tapti tarptautinių statybos inžinerijos organizacijų nariais.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad statybos inžinerijos krypties studijų turinys turi būti stiprinamas atsinaujinančios energetikos, tvarumo, klimato kaitos temomis bei reikalingomis priemonėmis bei ištekliais – skaitmenine programine, laboratorine įranga, prieiga prie naujausių mokslinių šaltinių ir kt.
Studentų skaičiaus mažėjimas yra dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria aukštosios mokyklos, todėl ekspertai skatina socialinius partnerius aktyviau dalyvauti studijų populiarinimo programose kartu su aukštosiomis mokyklomis. Taip pat svarbu tinkamai pritaikyti studijas studentams, turintiems specialiųjų poreikių.

Rezultatų apžvalga universitetuose

Vertindama statybos inžinerijos krypties studijas universitetuose, tarptautinė ekspertų grupė pažymėjo, kad krypties studijos tapo pažangesnės lyginant su praėjusiu vertinamuoju laikotarpiu prieš penkerius metus. Programų turinys ir studijų rezultatai atnaujinti, administracijos ir fakultetų vadovų parama ir skatinimas dalyvauti mokslinėje-tiriamojoje veikloje teigiamai atsiliepia programų struktūrai ir turiniui bei skatina studentus aktyviau įsitraukti į tiriamąją veiklą studijuojant. Dėstytojai taiko įvairius mokymo, mokymosi ir vertinimo metodus, kurie yra susieti su numatomais studijų rezultatais, o studentų pasiekimai yra stebimi pasitelkiant e-mokymosi platformas, pvz., „Moodle“. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad materialiniai ištekliai yra atnaujinti, laboratorijos pasipildė naujais prietaisais bei įranga, atnaujintos bibliotekos, papildyti jų elektroniniai ištekliai, įsigyta pažangi programinė įranga (BIM). Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja statybos inžinerijos krypties studijų programų veikloje teikdami ne tik materialinę paramą, bet ir priimdami studentus į praktikas, bendradarbiaudami rengiant baigiamuosius darbus, atnaujinant studijų programų turinį bei priimant studentus į darbą. Ekspertai pažymi, kad didžioji dalis bakalauro studijų studentų pradeda dirbti, o studijuojantys magistro studijose visi dirba ir mokosi tuo pačiu metu. Socialiniai partneriai susitikimų metu pasidžiaugė absolventų įgytomis kompetencijomis ir turimais įgūdžiais. 

Kaip vieną iš pažangą skatinančių veiksnių, ekspertai pažymėjo dėmesingą kokybės vadybos įgyvendinimo politiką aukštosiose mokyklose, kvalifikuotus kokybės vadybos specialistus ir jų vykdomas veiklas.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš penkerius metus pastebėtas studentų skaičiaus mažėjimas statybos inžinerijos krypties studijose išlieka nerimą keliančiu veiksniu. Ši neigiama tendencija stebima visose Baltijos šalyse, tačiau aukštosios mokyklos kartu su suinteresuotomis institucijomis turi ieškoti strateginių sprendimų šiai problemai spręsti, nes artimiausioje ateityje kai kurios aukštosios mokyklos negalės tinkamai vykdyti statybos inžinerijos krypties studijų dėl studentų trūkumo.

Tobulintini aspektai

Ekspertų grupė atkreipia dėmesį, kad teikiant savianalizės dokumentus išoriniam vertinimui, aukštosios mokyklos turi atidžiai peržiūrėti programų tinklelius ir juose pateikiamą informaciją, susijusią su dalykų bei kreditų skaičiavimu. Netiksliai pateikta informacija gali lemti trumpesnį akreditavimo laikotarpį, su kuo šiais metais teko susidurti Klaipėdos universitetui.
Aukštosioms mokykloms rekomenduojama sudaryti kiekvieno dalyko detalius aplankus (angl. Course portfolio), kuriuose būtų saugoma tiek teorinė, tiek praktinė dalyko medžiaga, atsiskaitymų, egzaminų užduotys, dalyko vertinimo sistema, studento atlikti darbai, jo pasiekimų stebėsenos rezultatai, grįžtamojo ryšio dėstytojui rezultatai. Ši sistema leistų atidžiau pažvelgti į programos sandarą ir studijų rezultatų pasiekimą atskiro kurso ir programos lygmeniu bei siekti aukštesnės programos įgyvendinimo kokybės. Dėstytojų ir ypač studentų judumas turėtų būti aktyviai skatinami.

Atsižvelgiant į studentų skaičiaus mažėjimą statybos inžinerijos krypties studijų programose, aukštosioms mokykloms turi būti teikiama parama, taip pat ir valstybinė parama studentams pritraukti steigiant papildomas stipendijas. Aukštųjų mokyklų strateginiuose planuose studentų pritraukimas turėtų tapti prioritetine priemone.

Išskirtinės veiklos pavyzdžiai

Ekspertų grupė išskyrė Kauno technologijos universiteto fakulteto dekano, tiek akademinio padalinio vadovo bei dėstytojų iniciatyvumą bei kompetenciją ir pabrėžė, kad dėl tinkamai įgyvendinamų kokybės užtikrinimo procesų, atitinkamos kultūros bei dirbančių žmonių komandos sukuriamas dinamiškas derinys, lemsiantis sėkmę artimiausioje ir tolimoje ateityje.
Ekspertus sužavėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto siūlomų modernių statybos inžinerijos krypties programų įvairovė.

Lentelėje pateikiami studijų vertinimo rezultatai pagal aukštąsias mokyklas.

Aukštoji mokykla

Studijų pakopa

Vertinimo balas*

Akreditavimo sprendimas

Kauno technologijos universitetas

Pirmoji

27

7

Kauno technologijos universitetas

Antroji

27

7

Klaipėdos universitetas

Pirmoji

20

3

Klaipėdos universitetas

Antroji

20

3

Vytauto Didžiojo universitetas

Antroji

20

3

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Pirmoji

24

7

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Antroji

24

7

Alytaus kolegija

Pirmoji

23

7

Kauno technikos kolegija

Pirmoji

25

7

Klaipėdos valstybinė kolegija

Pirmoji

26

7

Panevėžio kolegija

Pirmoji

21

7

Šiaulių valstybinė kolegija

Pirmoji

23

7

Vilniaus dizaino ir technologijų kolegija

Pirmoji

23

7

*Maksimalus balas, kurį gali surinkti studijų pakopa, yra 35 balai.

Akreditavimo įsakymą rasite čia.

Visos išorinio vertinimo išvados:

Kauno technologijos universitetas 
Vilniaus Gedimino technikos universitetas 
Klaipėdos universitetas 
Vytauto Didžiojo universitetas 
Alytaus kolegija 
Kauno technikos kolegija 
Klaipėdos valstybinė kolegija 
Panevėžio kolegija 
Šiaulių valstybinė kolegija 
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 

Atgal