Rinkodaros krypties studijų išorinio ekspertinio vertinimo 2021 m. apžvalga

2022-02-23

2021 m. sausio – rugpjūčio mėn. vyko rinkodaros krypties pirmosios ir antrosios pakopų studijų išorinis ekspertinis vertinimas.

Buvo vertinamos rinkodaros studijų programos, vykdomos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Kauno technologijos universitete, Kauno kolegijoje, Kazimiero Simonavičiaus universitete, Klaipėdos universitete, Socialinių mokslų kolegijoje, Vilniaus kolegijoje, Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete. Iš viso buvo įvertinta 15 pirmosios ir antrosios pakopos rinkodaros krypties studijų programų. 

Ekspertų nuotoliniai vizitai į aukštąsias mokyklas vyko 2021 m. balandžio 26 – gegužės 7 d. Išorinį ekspertinį vertinimą atliko Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atrinkti ekspertai iš Čekijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Lietuvos ir Vengrijos. 

Bendru ekspertų vertinimu, rinkodaros krypties studijų lygis Lietuvoje apibūdintinas kaip „geras“ ir pakeliui „labai gero“ link. Nors kai kurios studijų programos įvertintos kaip šiek tiek atsiliekančios nuo šiuolaikiškų rinkodaros studijų standartų, ekspertai aptiko ir išskirtinės kokybės europiniu lygiu pavyzdžių. 

 

Tobulintinos kryptys – moksliniai tyrimai ir tarptautiškumas

 

Rinkodaros krypties studijų apžvalgoje ekspertai pažymėjo, kad didžioji dauguma rinkodaros studijų programų Lietuvos aukštosiose mokyklose yra parengtos ir įgyvendinamos laikantis tarptautinių standartų, pasižymi inovatyviomis dėstymo praktikomis, akademiniu gyliu (ypač antrojoje studijų pakopoje) ir reikšmingu praktinio mokymo komponentu. Vis tik mokslinės-tiriamosios veiklos rezultatus ir tarptautiškumą ekspertai įvardijo kaip sritis, kurias dar reikia ypač stiprinti. Ekspertų pastebėjimu, aukštosios mokyklos turi sudariusios daugybę sutarčių dėl tarptautinių veiklų, tačiau tiek dėstytojų, tiek studentų mobilumas išlieka žemas. Atkreiptas dėmesys, kad rinkodaros krypties studijų akademinis personalas turėtų labiau susitelkti į mokslinius tyrimus ne tik rinkodarai artimose ekonomikos ar vadybos kryptyse, bet ir pačioje rinkodaros kryptyje, bei stengtis didinti šių tyrimų tarptautiškumą, t. y. juos publikuoti tarptautinį pripažinimą pelniusiuose rinkodaros mokslo žurnaluose. Ekspertų pastebėjimu, aukštųjų mokyklų sukurta mokymosi aplinka ir turima rinkodaros studijų infrastruktūra sudaro sąlygas didesniems mokslinių tyrimų pasiekimams rinkodaros kryptyje, tačiau tik kelios aukštosios mokyklos turi realiai veikiančias mokslinių tyrimų publikavimo paramos sistemas.  

 

Daugiau strateginio planavimo ir stipresnių santykių su socialiniais partneriais

 

Bendru ekspertų pastebėjimu, daugumoje vertintų aukštųjų mokyklų norėtųsi matyti daugiau strateginio planavimo, kuris būtų pagrįstas tvariomis įgyvendinimo priemonėmis. Ekspertų teigimu, tiek studentai, tiek absolventai ir socialiniai partneriai turėtų būti labiau įtraukti į kokybės valdymą. Kita tobulintina sritis – santykiai su išoriniais dalininkais. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad rinkodaros krypties studijas vykdančių aukštųjų mokyklų santykiai su rinkodaros įmonėmis ir organizacijomis dažnai yra fragmentiški ir netvarūs.

 

Išskirtinės kokybės pavyzdžiai

 

Atkreipę dėmesį į tobulintinas sritis, ekspertai pripažino ir išskirtinės kokybės pavyzdžius tarp Lietuvos aukštosios mokyklose įgyvendinamų rinkodaros studijų programų. Geriausius mokymosi išteklius rinkodaros studijoms turinčiomis aukštosiomis mokyklomis ekspertai išskyrė Vytauto Didžiojo universitetą (ypač dėl šioje aukštojoje mokykloje veikiančios Neuromarketingo laboratorijos) ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą (dėl skiriamo itin didelio dėmesio nuolatiniam turimų išteklių atnaujinimui). Taip pat ekspertų pagyrų sulaukė ISM Vadybos ir ekonomikos universitete veikianti studentų priėmimo ir paramos sistema, pasižyminti aiškumu, nuodugniu ir atsakingu priėmimo kriterijų taikymu, puikiai veikiančiu visapusiško įvesdinimo į studijas paketu bei kompleksiška studentų studijavimo pažangos stebėsenos sistema. Ekspertai taip pat išskyrė rinkodaros studijas Vilniaus universitete kaip pasižyminčias labai tvirtomis sąsajomis tarp studijų ir mokslo: studentų įtraukimas į mokslinę veiklą įvertintas kaip nuoseklus ir organiškas, taip pat atkreiptas dėmesys į aukštus dėstytojų mokslinės veiklos standartus ir artimą ryšį tarp jų mokslinių interesų bei dėstomų studijų dalykų. 
 
Lentelėje pateikiami studijų vertinimo rezultatai pagal aukštąsias mokyklas.

Aukštoji mokykla

Studijų pakopa

Vertinimo balas*

Akreditavimo sprendimas

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

Antroji

32

7 metai

Kauno technologijos universitetas

Pirmoji

27

7 metai

Kauno technologijos universitetas

Antroji

26

7 metai

Kauno kolegija

Pirmoji

21

3 metai

Kazimiero Simonavičiaus universitetas

Pirmoji

21

3 metai

Klaipėdos universitetas

Antroji

19

3 metai

Socialinių mokslų kolegija

Pirmoji

20

3 metai

Vilniaus kolegija

Pirmoji

25

7 metai

Vilniaus universitetas

Antroji

29

7 metai

Vytauto Didžiojo universitetas

Pirmoji

27

7 metai

Vytauto Didžiojo universitetas

Antroji

27

7 metai

*Maksimalus balas, kurį gali surinkti studijų pakopa, yra 35 balai.


Akreditavimo įsakymą rasite čia.

Visos išorinio vertinimo išvados:

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

Kauno technologijos universitetas

Kauno kolegija

Kazimiero Simonavičiaus universitetas

Klaipėdos universitetas

Socialinių mokslų kolegija

Vilniaus kolegija

Vilniaus universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas

Atgal