2022 metų rudenį nepriklausomi ekspertai atliko valstybinių kolegijų veiklos analizę. Atliekant analizę, buvo panaudoti duomenys iš Švietimo valdymo informacinės sistemos, Studentų bei Pedagogų registrų, viešai skelbiamų kolegijų finansinių ataskaitų bei duomenys, gauti iš Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Analizės tikslas – įvertinti valstybinių kolegijų veiklos efektyvumą ekonominio naudingumo principu, apžvelgti kolegijų veiklos rodiklių pokyčių tendencijas bei šių pokyčių ateities prognozę, įvertinti valstybinių kolegijų tinklo raidos perspektyvas ir pateikti siūlymus dėl galimo valstybinių kolegijų tinklo optimizavimo.
Analizėje pristatomi ankstesni atlikti valstybinių kolegijų efektyvumo ir naudingumo tyrimai, Lietuvos demografijos tendencijos, valstybinių kolegijų sektorius išanalizuotas keliais aspektais, kurie palyginti tarpusavyje, duomenų pagrindu apžvelgtos kolegijų stipriosios ir silpnosios pusės.
Pagrindiniai valstybinėms kolegijoms tenkantys iššūkiai
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) aukštojo mokslo ekspertai, nagrinėdami Lietuvos kolegijų sektorių, pateikė įžvalgas. Lietuvai pateikė rekomendaciją imtis veiksmų reformuojant ir konsoliduojant kolegijų tinklą Lietuvoje, siekiant sukurti didesnes, tvaresnes institucijas ir didinti jų mokslinių tyrimų pajėgumus.
Pirmosios kolegijos buvo įsteigtos 2000 metais. Iš daugiau nei 50 nedidelių valstybinių aukštesniųjų mokyklų buvo suformuota 16 valstybinių kolegijų. Tuo pačiu laikotarpiu įsisteigė ir 11 nevalstybinių kolegijų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų: Vilniaus ir Kauno miestuose po 2 kolegijas, 8 kolegijos – regionuose.
Šiuo laikotarpiu kolegijos vykdydamos savo veiklą susiduria su daug iššūkių. Nuo 2017 iki 2022 m. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 42 tūkst., arba 1,5 proc. Ypač didelis mažesnių regionų gyventojų skaičiaus mažėjimas. Lietuvoje nuo 2017 m. iki 2022 m. kolegijose studijuojančių asmenų, priklausančių 18–21 m. amžiaus grupei, skaičius sumažėjo 21,6 proc.
Pastarųjų metų kolegijų studentų skaičiaus mažėjimas lėmė tai, kad į kolegijas priimami ir žemesnį konkursinį balą turintys asmenys, o tai veda link blogėjančios studijų kokybės (tą rodo ir naujausi SKVC atliekami išorinio vertinimo rezultatai). Kolegijas baigusių absolventų įsidarbinamumas aukštojo mokslo reikalaujančiuose darbuose gan žemas. Mažą studentų skaičių turinčios kolegijos negali suformuoti tyrėjų grupių ir pasiekti bent kiek reikšmingesnių taikomosios mokslinės veiklos rezultatų. Tebėra aktualus kolegijų identifikavimo tarptautiniame lygmenyje klausimas.
Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžiama kolegijos, kaip aukštosios mokyklos, misija ir socialinės atsakomybės ribos – kolegijoje vykdomos koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir (arba) profesionaliuoju menu, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą, o kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti. Taip pat suformuluota viena iš pagrindinių kolegijos misijų – tenkinti valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius rengiant tam reikalingus specialistus.
Valstybinių kolegijų veiklos analizę galima rasti čia.
Kartu su analize pateikiama ir valstybinių kolegijų rodiklių suvestinė čia.
